[caption id="attachment_22978" align="alignnone" width="997"] Rengiant parodą, muziejininkams kilo mintis padengti ir stilizuotą Kūčių stalą, ant kurio puikuojasi tradiciniai valgiai.Kupiškio etnografijos muziejaus nuotrauka[/caption] Gruodžio 17-osios pavakarę Kupiškio etnografijos muziejus pakvietė į neeilinę parodą „Sodų sakmės“. Vieną gražiausių lietuvių tautodailės rūšių – šiaudinius sodus reprezentuojanti paroda jau yra
Kupiškio etnografijos muziejus parengė žaidimą „Šeimos kultūros galimybių pasas“. Kviečiame visas šeimas (tėvelius, vaikus, močiutes ir senelius, dėdes ir tetas, pusbrolius ir pusseseres, artimus draugus, kaimynus) aktyviai dalyvauti orientacinėje viktorinoje, atlikti visas užduotis ir tapti nugalėtojais. Jūsų laukia trys puikūs prizai, kurių kiekvieno vertė virš 60 eurų. Nugalėtojų
Dalyvauti europinių projektų konkursuose, juos laimėti ir gauti finansavimą jiems įgyvendinti kiekvienam paraiškos teikėjui visuomet yra didelis laimėjimas ir garbė. Vis dėlto pasitaiko, kad tokių konkursų laimėtojai nutraukia projekto įgyvendinimo sutartį ir už jokius pinigus nebenori jo vykdyti. Lieka nuvilti visi projekto partneriai, tarsi į
[caption id="attachment_20003" align="alignleft" width="300"] Meno užsiėmimus Kupiškio socialinės globos namų gyventojams veda užimtumo specialistė Danutė Daugėlienė.Kupiškio socialinės globos namų nuotrauka[/caption] Kupiškio etnografijos muziejus turi nemažai socialinių partnerių. Džiaugiamasi gražia draugyste ir bendradarbiavimu su miesto ir rajono ugdymo įstaigomis – mokyklomis, darželiais. Neseniai užsimezgęs tamprus ryšys su
Šviesuliai Praėję metai Kupiškio etnografijos muziejui buvo dosnūs. Įgyvendinta nemažai projektų, išleisti keli nauji leidiniai. Bene didžiausio dėmesio sulaukė menininkė Veronika Šleivytė. Išleistas albumas „Foto Vėros Šleivytės“, neseniai pasirodė dokumentinis filmas. Įdomus dar vienas faktas – viena V. Šleivytės nuotrauka pateko į pernai Prancūzijoje išleistą fotoalbumą
Liaudies kūryba, perduodama iš kartos į kartą, yra lietuvybės išsaugojimo šaltinis. Šiuo šaltiniu naudojosi ir žymiausi tarpukario laikotarpio dailininkai. Ne išimtis ir savamokslis dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas Kazys Šimonis. Ir 2020-aisiais, Tautodailininkų metais, šis tautos perlas kviečia kurti liaudies menininkus, o Kupiškio etnografijos muziejus, siekdamas išsaugoti
Kupiškio etnografijos muziejaus padaliniuose nuo liepos 20 d. iki 25 d. vyko du plenerai: vienas Adomo Petrausko muziejuje medžio drožėjų pavadinimu „Sparnuotosios sūpynės“, antras Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje tautodailininkų tapytojų – „Gyvenimo gėlėtos godos“. Abu plenerus finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė. Kelia nuostabą,
Lietuvos kultūros sektorius pajuto stiprų karantino kirtį – didžioji dalis darbuotojų tenkinasi atostogomis ar prastova, o tokį atlyginimą, koks buvo, retas gaus. Kultūros ministerijos ir Prezidentūros atstovai, užtariantys kultūros darbuotojus, ragina nevyti jų į prastovas ir ieškoti kitokių alternatyvų. Situacija palietė ir Kupiškio rajoną. Balandžio 1
Kupiškio etnografijos muziejuje surengtos mokslinės monografijos „Kupiškėnų, uteniškių, panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje“ sutiktuvės. Leidinį pristačiusi Klaipėdos universiteto docentė, kalbininkė, filologijos mokslų daktarė Asta Balčiūnienė atskleidė liūdną faktą – kupiškėnų tarmės ribos žemėlapyje siaurėja. Tarmės negalima gėdytis – šią vertybę reikia branginti ir perduoti ateities
[caption id="attachment_13209" align="alignright" width="377"] Kristinos Norvilaitės linoraižiniai atspausti ant popieriaus, drobės, medžio. Pastarasis būdas iš visų yra techniškai sunkiausias. Padaryti pirmą idealiai ant medžio atspaustą raižinį autorei pavyko tik po penkerių metų bandymų. „Nesumeluosiu, bet turbūt aš taip darau vienintelė Lietuvoje“, – prisipažino Kupiškio etnografijos
Iš Rokiškio rajono kilusį, Vilniuje gyvenantį Arvydą Bagdoną dauguma pažįsta kaip Senį Kalėdą. Įsikūnijimas į kitą personažą – tik vienas jo talentų. Tuo įsitikino sausio 30 dieną Kupiškio etnografijos muziejaus lankytojai per A. Bagdono tapybos darbų parodos uždarymo šventę. Vilė LEŠČINSKIENĖ Gamta ir žmogus „Labai malonu, kad šią
[caption id="attachment_12698" align="alignright" width="300"] Kupiškio etnografijos muziejui pradėjo vadovauti Jūra Sigutė Jurėnienė.Nuotrauka iš pašnekovės asmeninio albumo[/caption] Vakar buvo pirma naujos Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Jūros Sigutės Jurėnienės darbo diena. Praėjusių metų gruodžio 10 dieną ji laimėjo Savivaldybės skelbtą konkursą šioms pareigoms eiti. Kol nebuvo galutinai patvirtinta,
Jau yra konkurso Kupiškio etnografijos muziejaus direktoriaus pareigoms eiti laimėtojas. Šio konkurso komisijos pirmininkė, Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, teigė, kad į šias pareigas pretendavo tik vienas žmogus. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Jis surinko užtektinai balų ir laimėjo konkursą. Šiuo metu yra pateikti dokumentai Specialiųjų
Lapkričio 12 dienos popietė Kupiškio etnografijos muziejuje buvo skirta paminėti žymiam krašto liaudies muzikantui Jurgiui Stankevičiui (1928–2000). Instrumentų kūrėją prisiminė artimieji, pažįstami, bendraminčiai ir J. Stankevičiaus kūrybos tyrinėtojai. Vilė LEŠČINSKIENĖ Muzika padėjo išgyventi sunkumus Prisiminimų popietės vedėja, muziejininkė Virginija Pakalniškienė, akcentavo, kad apie J. Stankevičių būtina kalbėti dėl
Paskutinę spalio dieną Kupiškio viešosios bibliotekos parodų salėje, buvusiose kareivinių patalpose, atidaryta netikėta paroda. Čia savo ankstyvuosius tapybos darbus eksponuoja garsus jaunas menininkas Remigijus Gataveckas. Tarp parodos paveikslų yra ir vienas jo brolio, identiško dvynio Algirdo, studentiškas darbas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kai mokėsi tapybos Renginio vedėja, Kupiškio viešosios bibliotekos
[caption id="attachment_11497" align="alignright" width="300"] Violetai Aleknienei, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei, per rajono Tarybos posėdį išėjimo į pensiją proga įteiktas Savivaldybės padėkos raštas. Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka[/caption] Gėlių puokštė, padėkos žodžiai, plojimai, nuoširdus pasisakymas tramdant jaudulį ir ašaras – tokia buvo rajono Tarybos posėdžio pradžia rugsėjo 26 dieną.
