Kristina VALYTĖ Kas do įvykis didžiausias,Lauktas šitėk matų.Ilgai stotį atidoraKupiškio baseinų! Kas do švinta opiciali –Mėrų privažiovo,Tiktais Biržų nepasroda.Gol užsiožiovo? Kad nebuvo, mat parkūnai!Mum žmogėliam rūpi,Kad kainyta būt patraukliIr kad vietos būtų. Par išeiginas – noratum,Kad šitėp sulauktėn.Atajūnų privažiovį,Plyšio nėt negausi. Soko, dziegorių nebar,Paprašis palauktėn.Lauk, gi laukiunčiom dungus,Kai sulauksi –
Kristina VALYTĖ Atajo Kalėdos, atajo nėkvėstosSu voniom mišroinių ir zrazais su sviestu.Prė stolo susadus plati gimina,Tatulas, dadulas ir visa gana. Jauniausias sūnėlis mergiotį pristota,Kėp marčių būk tai atovežė parodyt.Tėtytai – paboikis, rokuok, kad patiko,Mamyta tai nosį suraukus paliko. Abudu jau broliai kažko susipyko,Musėt dėl pleciuko (jėgu gramatnai –
Kristina VALYTĖ Ne par seniausiai mira fizikos mokslų doktaras, kupiškėnų tarmas tyrinatojas Jonas Albertas Naktinis. Tėp tėp, šitas šviesus žmogus, katro daku Alizovoj atsirodo lintala kupiškėnų tarmai atmintėn. Ale ne tik lintėlių tarmai pagerbtėn jo visur prikolta. Išlaista ir ne viena knygėla apė mūsų sanojų kalbų, daug
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų balandžio 29 d. vyko konferencija, kur patvirtinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas koordinacinis centras (44 narių) ir jo taryba (9 nariai). 1989 metų gegužės 5 d. vyko pirmas LPS Kupiškio rajono tarybos posėdis, per kurį
Kristina VALYTĖ Visais čėsais žmonas kaimi gyvano, kėp mokėjo, vartas, dirbo, triūsa, o dabar kaimi gyvintėn, pamanyk, žėmas lygis. Ne tėp kų padirbai, pasakei, pasrodai, kaimiečiu išvadintas būsi. Būktai sarmata tau turia būtėn, kad tujei iš kaimo. Kas čia tėp sumislijo, ar tik ne tė potys mėsčionys, kur
Kristina VALYTĖ Žola žėlia ne dėnom, o valundom. Par nedėlių bant kartas raikia pjautėn. Kur do grytalas viena no kitos toliau, tai kėp babuvį, o pas mum kė kaimi gryčia prė gryčios, tai jėgu kaimynas nubirbia su žoliapjovi, ir tujei birbk, neatsilik, bo labai nezgrabniai atrodžia. Toki kėp
Birželio 20 d. Alizavoje etnokultūros pažinimo dienos proga atidengta atminimo lentelė nykstančiai kupiškėnų tarmei atminti. Šios idėjos iniciatoriai – kupiškėnų tarmės tyrinėtojas Jonas Albertas Naktinis kartu su Alizavos mokyklos bendruomene. Kristina VALYTĖ Dėkojo tarmiškai Anksčiau esame rašę, kad šis garbingas svečias prieš du mėnesius lankėsi Alizavos pagrindinėje mokykloje.
Kristina VALYTĖ Jėgu kadu važiuosta par mūsų kaimų ir prė buvusiai krautuvai iš tolo pamatysta kupetį liaudės, tai žinokitat, kad tųdėn atovežė labdarinių ryzų. Nugi, žinot gi, tų, kur užsėniečiai išmata, o mas kėp gėrų doiktų nuparkam. Kėp kokios vornos supuolį kad jėma, kad čiumpa iš
Kristina VALYTĖ Kas sekmadėnį neturiat ko veiktėn, nulakit Vabalnyko turgun. Ti tiek visa ko, tik turėk perkamų, ir pyrogų, ir kumpių, ir žuvės, ir dropanų, ir gelažų, ir kvėtkėlių, ir daigėlių, ir do paukščių visokių. Mon tai ti labiausiai ir patraukė, kur paukštinykai prekiauja. Parsivežiau namo šešias
Kristina VALYTĖ Sveiki, kvėtkėliai brungiejė, šimtų matų nematyti ir do tiek pot negirdėti! Pasakykit „pupų“, nesuglaudį lūpų! Sanai balakiau unt Pondėlį, tai užmiršus buvau, kom tėp kelalis siaurutis ir kėp gyvota išraitytas, įsismoginįs nepalaksi. Musėt kėp orkliu sanobaj važiuodavo, tėp aspaltų ir nutėsa. Pakeliui pažįstamų sustikau kertunt pėsčių. Jisai mon
Kristina VALYTĖ Pinktadėnį kėp tyčiom – kadu tik banuslaisi no kolno, tai ir stovia prė bažnytalas kepurėti. Nu tėp pas mum įprotį žmonas policnykus vadintėn. Arba do kitėp soko – pinktadėnis skrabo diena. Pelningiausia diena musėt, daugiausia baudėlių prisrunkioja. Va, žiūrėk, dviratinykų ba lėmanas sustobda, va, žmogėlis
Kristina VALYTĖ Kur tik golvų suksi, visur tė rinkimai. Vienas prošo, balsuok už manį, kitas – rink manį. O žoda tėp meiliai, nors prė širdės dėk: dorbo vietų sukursma, žvyrkelius išaspaltuosma, mokyklų neuždarysma, kultūrų išsaugosma, susisėkimų užtikrysma. Katru partiju labjau potiki žmogėlis, užu tų ir balsuoja. Tė politikieriai
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Nauji matai prasdėjo, visi kažkų žoda, tai misliju, kų gi mon sau pažadėjus. Va, Ginuta nutara sukųstėn, mat visi undarokai ir suknalas par siauros pasdora. Gol ir gerai būt, ale vėl: mono diedas masų volgis, ošei kruopom ir visokiom žolam misiu. Nu kažkėp ne
Prisipažinsiu, esu užkietėjusi kupiškėnų tarmės mylėtoja ir turbūt kitaip būti negali – toji šnekta įaugusi į kraują. Ar žinojote, kad kupiškėniškai kalbame ne tik mes, iš Kupiškio krašto kilę žmonės? Ši tarmė paplitusi ir dalyje Biržų rajono – aplink Kupreliškį, Papilį, Kvetkus, Skrebiškius, be to,
