Kristina VALYTĖ Kas sekmadėnį neturiat ko veiktėn, nulakit Vabalnyko turgun. Ti tiek visa ko, tik turėk perkamų, ir pyrogų, ir kumpių, ir žuvės, ir dropanų, ir gelažų, ir kvėtkėlių, ir daigėlių, ir do paukščių visokių. Mon tai ti labiausiai ir patraukė, kur paukštinykai prekiauja. Parsivežiau namo šešias
Kristina VALYTĖ Sveiki, kvėtkėliai brungiejė, šimtų matų nematyti ir do tiek pot negirdėti! Pasakykit „pupų“, nesuglaudį lūpų! Sanai balakiau unt Pondėlį, tai užmiršus buvau, kom tėp kelalis siaurutis ir kėp gyvota išraitytas, įsismoginįs nepalaksi. Musėt kėp orkliu sanobaj važiuodavo, tėp aspaltų ir nutėsa. Pakeliui pažįstamų sustikau kertunt pėsčių. Jisai mon
Kristina VALYTĖ Pinktadėnį kėp tyčiom – kadu tik banuslaisi no kolno, tai ir stovia prė bažnytalas kepurėti. Nu tėp pas mum įprotį žmonas policnykus vadintėn. Arba do kitėp soko – pinktadėnis skrabo diena. Pelningiausia diena musėt, daugiausia baudėlių prisrunkioja. Va, žiūrėk, dviratinykų ba lėmanas sustobda, va, žmogėlis
Kristina VALYTĖ Kur tik golvų suksi, visur tė rinkimai. Vienas prošo, balsuok už manį, kitas – rink manį. O žoda tėp meiliai, nors prė širdės dėk: dorbo vietų sukursma, žvyrkelius išaspaltuosma, mokyklų neuždarysma, kultūrų išsaugosma, susisėkimų užtikrysma. Katru partiju labjau potiki žmogėlis, užu tų ir balsuoja. Tė politikieriai
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Nauji matai prasdėjo, visi kažkų žoda, tai misliju, kų gi mon sau pažadėjus. Va, Ginuta nutara sukųstėn, mat visi undarokai ir suknalas par siauros pasdora. Gol ir gerai būt, ale vėl: mono diedas masų volgis, ošei kruopom ir visokiom žolam misiu. Nu kažkėp ne
Prisipažinsiu, esu užkietėjusi kupiškėnų tarmės mylėtoja ir turbūt kitaip būti negali – toji šnekta įaugusi į kraują. Ar žinojote, kad kupiškėniškai kalbame ne tik mes, iš Kupiškio krašto kilę žmonės? Ši tarmė paplitusi ir dalyje Biržų rajono – aplink Kupreliškį, Papilį, Kvetkus, Skrebiškius, be to,
