„Kūrybiškumo genas“ Valia PATUMSIENA Kurgi sustinka mūsų kaimo žmonas? Nugi pagrabi ir do prė lapkės, katro atovaža, ko tik raikia, prė pot kiemo. Tai tinai vis ir pasikalbam, apitariam visas navydnas. Unksčiau sustikdavom ir pašti, bibliotekoj. Šindėj ir tų nebar. Do poštinykės daug navydnų pasakydavo. Dabar lakia kėp
Valia PATUMSIENA Kad paspyla šitom dėnom navydnų, nebar kadu ir bulbių kugeliui nusiskustėn. Tai vardu su lupanom. Mat išsimokinau, kėp naudotis feisbuku. Tai nė kokių serialų nebaraikia. Tinai visakų gali sužinotėn, ir par „Panoramų“ tiek nepasoko. Do spėju apšviestėn ir visus Patumsių kaimo žmonas. Bo ne visi
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Lyja lietus par dėnų dienas, bliaukia no blėkėlių žėman tik driūkt, driūkt. Padatum vonalį ir toj būt pilna. Ir mon, kėp no to šiperio paužulniai uždato, iš akių ošaros taryčios toj paspils unt viso smagumo. Par lungų žiūri – iš aukštai motos juduntys parasonai visokių spalvų. Katras
Kristina VALYTĖ Pirmadėnį išpuolo nauji mokslo matai. Miesti unt karto pasijauta, kad daugiau mašinėlių. Aina zėkiai ir mergiūkštas, su unipormom apstaisį, švorūs, gurgžduntys, iškrakmolyti, mažesni ir didesni, o runkoj našas po kvietkų. Katrė do motos pikti, atprotį unksti kėltis, katrė ziuzį timpdami, raudodami aina, o katrė
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kožnų vosarų (o do labiau šitų, ba saulas) visi keliaunykai lakia šiltuos kraštuos atostogautėn, bumbų dėgytėn. Ošei šiokart jum pasisakysiu, kėp atkundau norų. Pėrniai buvau susmislijus Italijon. Pėtuos, prė Tiranų jūros. Nusitrinkiau iš Rygos Romon skristėn, o lig čiaboto opačiai važiuot su traukiniu. Prisisvajojau čia
Kristina VALYTĖ O kad atajo vosara, pėčius bant kas untrų dienų raikia kūrintė! Lauki papaikos raikia ar bajinio megztinio, kad nepėrlyt. Atsiramus šiltos sėnalas ir kilo mintis jum, brungiejė, pradėt no šitos vietos mono pinktadėninį storonį. Tik grįžau iš dorbo visa sulyta kėp šuva. Kolbinau miesti žmonas, kėp
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Draugė, katro skaito mono šitas posakas, anųdėn soko: susdariau apė tau tokį pavėikslų, kad tavo gyvėnimas labai įdomus turat būtėn. Kiek veiksmo, kiek visa… Lakstai kėp salyklų padiegus. Vėnoj runkoj viedras su vandeniu, kitoj keselys su bulbom, po vienu požasčiu kotinas pokištas, po
Birželio 20 d. lėkte pralėkė tarmiškos autorinės kūrybos konkurso „Parašyta kupiškėniškai“ baigiamasis renginys. Apdovanoti konkurso dalyviai, nominantai ir laureatai. Kristina VALYTĖ Sudės į vieną knygą Konkurso minėtu pavadinimu sumanytojai – literatų klubas „Lėvens balsai“, kvietęs visus kupiškėnų tarmei prijaučiančius kraštiečius pateikti savo kūrybą.Sukurtus tekstus, poeziją ir prozą, dalyviai
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kad prispirkau saklų šėmat, kėp koks glušas gatavai! Jau unt šito doikto tai nygdi nėturiu nuomonas. Okys moto, ir parku. Miestan nurūksti, tai po pakėlį, po kelius nusiperki, o kadu preina čėsas sėt, susidada baveik pilnas keselys. Tai ridisėliai kelių rūšių, tai salotos
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Obelys žydžia, žola dėnom žėlia, tai ir viena mono vištala, pilkoja, kitėp jėma kvakšėt negu visos ir no gaidžio nebastraukia. Reiškias, toj susmislis perėt. Kiaušinių kelinta diena nebanašu šaldytuvan, atskirai dėžutan prėmanaj dadu. Kadu no lizdo nebastrauks, runkon kirs, pėrkėlsiu šiperinan atskirai no kitų
Kristina VALYTĖ Kėp mokytojai, daktarai, muziejinykai ir visokių kitokių propėsijų atstovai kartų par matus minia savo dienų, tėp ir mas, žurnalistai, turiam savo. Ir šito diena labai graitai, trečiadėnį, gegužės septintoj dėnoj, bus. Jėgu pavartytumat unt priekį kalindorių, to diena gramatiškai vadinas Spaudos atgavimo, kalbos ir
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kėp jūs mislijat, kų poprastas kaimo žmogėlis doro, kė valdiškan darbi jį išlaidžia atostogų? Ne bumbų varto šiltuos kraštuos, ne lovoj prė televizoriaus drybso, o gniūsijas apė namelius. Aini aini apė savo trobesius – ir tai, jei ne vienas golas genda, tai kitas. Jėgu
Kristina VALYTĖ No to kompiūterio okys kadu įsopsta, suskraunu vinzlalius, sadu keleivinan ir važiuoju unt Ponvėžį. Ligi Subačiaus autobusas dykai važa, niekas nekainuoja, dotuoja Savivaldyba. Kur prasidada Ponvėžio rajono rubėžius ir toliau, tai raikia mokėt už vežimų, ale nebadaug, gol tik du aurai ar trys. Tai
Kristina VALYTĖ Pavoserį patsai čėsas tvarkyt šėpų. Raikia dropanos pėrkilot, kad par ilga neužsiduksot, ir atsibodusias naujėsnam pramainyt, pėrriktavot. Katros labai išdilį no mazgojimo ar šiokių dėnų lintynon dėt, ar jėgu ir prė tokių nebatinka, tai ryzėliam sukarpyt dėl dulkių šluostymo, ar dėl padlogo mazgojimo. Gražesnas skiautalas iškarpyt dėl
Kristina VALYTĖ Pirpu pirpu no unkstaus ryto iš visų kerčių paukštėliai. No žvirblių aglas šokos nėt ūžia, kiek čirškimo. Ti musėt rytinis jų susrinkimas, pastarimas. Liepų sanų vis tuksana genys, mėdžių doktaras. O gol geniena, kad poodegiu raudonu, kėp su darylom numaliavotu? Vorna tursia po viksvynų, gol slėkauja? Po obelį kėkštas
Kristina VALYTĖ Griūk iš juoko. Pelyta many apvolgė. Aruodi nebar nė morkytas, nė burokėlio – vėn žėvalas. Nors čia ne vėnos pelytas pasdarbuota. Griaužė visa pamilija. Močia su tavu ir do bant pinkiolika vaikų. O tė vaikai gol turia ir savo vaikų. Jėgu pradžioj naujų matų po vienų, dvi
