Žiema. Šalta, balta aplinkui. Gatvėmis skuba apsitūloję žmonės. Tai šen, tai ten iš individualių namų kaminų rūksta dūmai. Vadinasi, sugrįžus namo pasitiks jauki šiluma. Deja, ne visur ši idilija. Žiema ne vienam žmogui, ypač turinčiam negalią, tikras išbandymas ir sunkiai pakeliamas fizinis darbas kasant sniegą, apsirūpinant
Gatvių pavadinimai yra tarsi mažas mūšio laukas, kuriame susiduria įvairios nuomonės, politinės pažiūros ar kitokios nuostatos, atsispindi Lietuvos istorija, jos kultūrinis palikimas. Vienoms gatvėms pasiseka gauti tokį pavadinimą, kuris išlieka nepakitęs daugybę metų, o kitoms gatvėms tenka nuolatinių pokyčių dalia. Prisiminti gatvių įvardijimo tvarką paskatino buvusio kupiškėno,
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė vietinių gyventojų diskusija apie miesto gatvių pavadinimus. Apie kupiškėnus, niekaip nesugebančius atsikratyti sovietinio gatvių pavadinimų šleifo, garsas gerokai anksčiau buvo nuvilnijęs per visą Lietuvą. Dalies jų pavadinimai prieš šešetą metų pagaliau pakeisti. Nebeliko Broniaus Žekonio ir Petro Pajarskio vardais pavadintų
Kupiškio rajono savivaldybei įteiktas dar vienas – šiais metais trečias apdovanojimas. Vidaus reikalų ministerija įvertino vietos valdžios tinkamą komunikacijos kelią su gyventojais keičiant miesto gatvių pavadinimus. Audinga SATKŪNAITĖ Leido dalyvauti gyventojams Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas džiaugėsi, kad Vidaus reikalų ministerija atkreipė dėmesį į tai, kokiu būdu
Pagaliau Kupiškyje nebebus gatvių, pavadintų Broniaus Žekonio ir Petro Pajarskio vardais. Keisti šių gatvių pavadinimus prašė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyrius. Šis prašymas buvo paremtas pažyma, gauta iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Čia nurodoma, kad šie abu asmenys buvo prisidėję prie šalies okupacinio
