Apė mirusį arba gerai, arba nieko
Nuotrauka iš redakcijos archyvoDažnai gi mon soko tatulyta, kad laiko niekas neatlaiko. Žmonas su sauli negyvana, preina laikas ir mirk. Va, žiūriu pro lungų, ale tai mėdžiai kad išskrido, kai katrė čysti ba lopų kėp tiktai. Subjuro orai, ko banorėt, lapkričio toj mano. Oi, tasai