VIENĄ TYLOS DIENĄ
Virginija JUŠKIENĖ Nutariau vieną dieną pagyventi tyloje, išjungiau garsus visur, kur tik įmanoma. Palikau tik vaizdus. Ir pamačiau, kiek pasaulyje daug švelnumo. Ir daug spalvų. Žybsi šūvių salvės beveik naujametiškai. Taip švelniai skraido sparnuotos raketos, nukrinta ant namų, miestų. Po to tyloje matyti draiskanos – medžių, namų,