[caption id="attachment_15799" align="alignright" width="390"] Sutuoktiniams likimas buvo dosnus.[/caption] Kartu pragyventi santuokoje 60 metų ne daug kam lemta, bet Vytautui ir Palmirai Malinauskams iš Biliūnų kaimo likimas buvo dosnus. Rugpjūčio pradžioje jiedu su pačiais artimiausiais žmonėmis paminėjo deimantinę vestuvių sukaktį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Sukaktuvininkams Mišias nufilmavo Savo tėvų deimantinėmis vestuvėmis pirmiausia
[caption id="attachment_15620" align="alignright" width="300"] Veronika Urbonaitė-Barkauskienė – sociologė, tinklaraštininkė ir trijų vaikų mama. „Rašyti auginant vaikus tikrai yra įmanoma. Vaikai išmokė mane produktyviau išnaudoti laiką“, – teigė pašnekovė.Dovaldės Butėnaitės nuotraukos[/caption] Sociologė, tinklaraščių „Pterodaktilis“ ir „Sociali sociologija“ autorė, trijų vaikų mama Veronika Urbonaitė-Barkauskienė šių metų pavasarį Vilniaus
Nepaisant sudėtingo laikmečio, Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro darbuotojai surengė mokinių stovyklą, kuri šį kartą pavadinta „Stovyklauk aktyviai“. Pažintį su Kupiškio rajonu ir miestu jaunieji stovyklautojai rugpjūčio 3 d. pradėjo viešnage Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Jie ne tik susipažino su darbuotojais, teikiamomis paslaugomis, bet ir išbandė
Lietuvos profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė Birutė Masiliauskienė ne tik papasakojo, bet ir pademonstravo pirčių procedūrų, parodė įvairių vantų. Taip teigia Lietuvos profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė Birutė Masiliauskienė. Ada DVARIONAITĖ Nuo vaikystės visi žinome – ryte būtina nusiprausti. Galima ne tik ryte ir ne tik vieną kartą. Ir vakare.
Kadrai iš filmo „Stovinčioji ant tilto“. DRAUGYSTĖ Jau dveji metai, kai nėra Vidmantės Jasukaitytės. Keliu galvą į dangų ir dėkoju. Dėkoju už tai, kad dar čia, kad turiu vaikus, draugus, nedraugus, gimines ir artimuosius. Dėkoju už tai, kad turėjau Vidmantę. Arti. Labai arti. Nebuvau jos nei jaunystės, nei
Dalius Valiukas sako, kad yra šioks toks pamišėlis. Automobilių krosas – didžiausia jo silpnybė. Šiam pomėgiui jis negaili nei laiko, nei pinigų. Kas domisi automobilių varžybomis, pažįsta ir perspektyvų kupiškėną Dalių Valiuką. Antrais savo namais pašnekovas vadina dirbtuves Byčiuose, kur iki išnaktų, o jeigu reikia ir
Jie gyveno šalia mūsų Kupiškio politiniame ir visuomeniniame gyvenime svarbią vietą užėmė žydų organizacijos, siekusios skleisti žydų tautinę kultūrą, auklėti dorus ir naudingus Lietuvos valstybei piliečius. Aušra JONUŠYTĖ Rinkimai į valsčiaus tarybą [caption id="attachment_15144" align="alignright" width="1000"] Gedimino ir Kauno gatvių sankirta. Matosi žydų namai, parduotuvės ir viešbutis.Nuotrauka iš Kupiškio
„Svetur apsilankius“ Kiek kartų keliautume po kaimyninę Latviją, vis vien galima rasti ką nors naujo. Latviją galima pažinti ir tyrinėti ne tik važiuojant keliais. Šįkart išbandėme vandens turizmą – plaukėme Dauguvos upe. Vilė LEŠČINSKIENĖ Vėlavome, bet spėjome Kartu su kelionės kompanija pasirinkome pustrečios valandos kruizą laivu. VECRĪGA yra pripažintas
Kuo skiriasi palaimintieji nuo šventųjų? Kaip reikia nugyventi gyvenimą, kad taptum vienu iš jų? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Subačiuje, naujai atidarytoje parapijos namų salėje, lankęsis kunigas, bažnytinės teisės licenciatas Vitalijus Kodis. Panaudodamas vaizdinę medžiagą, jis išsamiai ir detaliai pristatė kunigo Alfonso Lipniūno (1905–1945)
[caption id="attachment_15527" align="alignright" width="300"] Lidijos Vasiliauskienės, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorės, pirmieji žingsniai naujoje darbovietėje buvo sėkmingi.Autorės nuotrauka[/caption] Prabėgo daugiau nei trys mėnesiai, kai Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centrui vadovauja Lidija Vasiliauskienė. Su ja pasikalbėjome apie pirmuosius žingsnius šioje darbovietėje ir
[caption id="attachment_15646" align="alignleft" width="220"] Stanislava Zulonienė.Nuotrauka iš Kupiškio viešosios bibliotekos fondo[/caption] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Kažkas ir gyvenimo rudenį pasitaiko pirmą kartą. Ruošies ir pavėluoji nebeatitaisomai. Taip atsitiko, panorus dar kartą susitikti su „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ šviesaus atminimo režisieriaus ir piršlio vaidmens atlikėjo Povilo Zulono našle Stase Zuloniene. Praeitos
„Jie gyveno šalia mūsų“ [caption id="attachment_15397" align="alignleft" width="349"] Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo ZACHOR. ATSIMINK scenarijaus autorė Julija Ciurupa (dešinėje) tariasi su istorike Aušra Jonušyte dėl filmuojamo epizodo.[/caption] Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo ZACHOR. ATSIMINK scenarijaus autorei Julijai Ciurupai bibliotekoje Vilniuje atsitiktinai į rankas pateko Aušros Jonušytės
2018 metų vasarą Kupiškio rajono Alizavos miestelyje apsilankė Keliaujančių architektų dirbtuvės (KAD). Per penkias dienas buvo pastatytas ypatingas objektas. Toks, kokį statyti nusprendė ne miestelio suaugusieji ar iš sostinės atvykę architektai ir menininkai, bet Alizavos vaikai. Jų pačių pasirinktoje vietoje, beržynėlyje prie mokyklos, iškilo grakštus
Kupiškio etnografijos muziejaus padaliniuose nuo liepos 20 d. iki 25 d. vyko du plenerai: vienas Adomo Petrausko muziejuje medžio drožėjų pavadinimu „Sparnuotosios sūpynės“, antras Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje tautodailininkų tapytojų – „Gyvenimo gėlėtos godos“. Abu plenerus finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė. Kelia nuostabą,
„Norėčiau, kad apie seniausią Kupiškio rajono mokyklą būtų kalbama kuo daugiau“, – taip mano daugiau nei dvidešimt metų Salamiesčio mokykloje dirbusi pradinių klasių mokytoja Danutė Zovienė. Kupiškyje gyvenanti pašnekovė dirbo šioje mokykloje iki pat jos uždarymo – mokė paskutiniuosius septynis pradinukus. D. Zovienė jautriai ir atvirai papasakojo
Reta matyti žmogų, kurio visas gyvenimas paskirtas idėjai. Toji idėja – lietuvybė. Lietuvybė išeivijoje, Amerikoje, toli nuo Lietuvos ir dar tais laikais, kai Lietuva gyveno Maskvos rankose, ir niekas nežinojo, kiek tai truks, kuo baigsis. Taip reta matyti lietuvybę iš meilės, širdies kūrinį, kuris nekaupia
