[caption id="attachment_13339" align="alignright" width="398"] Kęstutis Žiūra mokė sąmoningumo virtualioje erdvėje.Autorės nuotrauka[/caption] Vasario 10–15 dienomis visoje Lietuvoje minėta saugesnio interneto savaitė. Ta proga vasario 13 dieną Alizavos pagrindinėje mokykloje lankėsi „Telia“ specialistas, „Augu internete“ mentorius, Panevėžyje gyvenantis kupiškėnas Kęstutis Žiūra. Svečias vaikus mokė susikurti stiprų slaptažodį, patarė,
[caption id="attachment_13284" align="alignleft" width="324"] Inga Pavilionienė svajoja konditerinius pomėgius paversti verslu. Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas kepinys turi savo klientą.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Smaguriautojai žino, kad namuose pagamintas kepinys yra šimtą kartų skanesnis už pirktinį. Be to, kiekvienas namų sąlygomis keptas tortas ar pyragaitis unikalus ir
Didžprūdėliai – Kupiškio seniūnijos kaimas, išsibarstęs abipus plento į Antašavą. Iki rajono centro nuo čia į šiaurės vakarus 6 kilometrai. Gretimi kaimai: Dumbliūnai, Žeguniai, Ąžuolytė, Bikonys, Ožkiniai, Keršuliškiai. Per kaimą teka Didžprūdis (Pyvesos kairysis intakas). 2003 metais čia buvo 19 sodybų ir 39 gyventojai. Kupiškio
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta parodomoji bokso treniruotė. Ją vedė pasvalietis treneris Stasys Balčiauskas ir jo ugdytiniai, Pasvalio sporto mokyklos jaunieji boksininkai. Tiek S. Balčiauskas, tiek idėjos sumanytojas verslininkas Rytis Vieščiūnas tikisi, kad ši dvikovinė sporto šaka prigis ir Kupiškyje. Atviros treniruotės sumanytojas Rytis Vieščiūnas (dešinėje)
[caption id="attachment_13231" align="alignright" width="425"] Kupiškio liaudies meno studijoje „Židinys“ atidaryta Violetos Laužikienės (kairėje) ir Liucijos Vilkaitės darbų paroda.[/caption] Kupiškyje liaudies meno studijoje „Židinys“ praėjusį šeštadienį atidaryta tautodailininkių Liucijos Vilkaitės (tekstilės) ir Violetos Laužikienės (verbų ir juostų) darbų paroda. Šių kūrėjų dirbiniuose gyva liaudiška tradicija, verčianti ne
[caption id="attachment_13224" align="alignright" width="234"] Autorės nuotrauka[/caption] „Paskalbosykim kupiškenckai“ Stovim abudu su dadi paupy, jau išėjį iš gryčios, kalbosijam iš noravo, žiūradami naktės dungun. Vando upaj kad paskėlįs, tai tik paslink žemyn ban kiek, nėt nuslaistė nebaraikia, jir simk rėškučiom. Dungus nusgiedrijįs, šalvana, mėnulis pro juodalksnio viršūnį poturoja žėmas. Jau ketinau
[caption id="attachment_13209" align="alignright" width="377"] Kristinos Norvilaitės linoraižiniai atspausti ant popieriaus, drobės, medžio. Pastarasis būdas iš visų yra techniškai sunkiausias. Padaryti pirmą idealiai ant medžio atspaustą raižinį autorei pavyko tik po penkerių metų bandymų. „Nesumeluosiu, bet turbūt aš taip darau vienintelė Lietuvoje“, – prisipažino Kupiškio etnografijos
[caption id="attachment_13185" align="alignright" width="394"] Lukas Dyra studijuoja kostiumo dizainą. Pašnekovas džiaugėsi, kad paskaitose daugiau praktikos nei teorijos, ir nė kiek nesigaili, kad dėl įtemptų studijų turi atsisakyti studentiškų linksmybių.[/caption] Iš Duorpių kaimo kilęs Lukas Dyra sau ir draugams mėgdavo kartoti, kad kūrybiškumas išgelbės pasaulį. Ūkininkų šeimoje
„(Ne)kasdieniška kasdienybė“ Lietuvoje vis daugėja sodybų, kuriose kasdien plevėsuoja iškelta Lietuvos valstybinė arba istorinė vėliava. Šios vėliavos kai kur yra iškeltos ir prie daugiabučių namų. Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, išvakarėse apsilankėme pas keletą tokių sodybų šeimininkų ir daugiabučių namų gyventojų, pasikalbėjome apie šį reiškinį, jo
„Svetur apsilankius“ Praėjusį savaitgalį, regis, daugelis lietuvių važiavo pas kaimynus latvius. Jelgavoje vyko jau dvidešimt antrasis tarptautinis ledo skulptūrų festivalis. Autobusų su lietuviškais numeriais gausa, aplinkui girdima lietuvių kalba rodė, kad mūsų tautiečiai labai pamėgę šį festivalį. Į tai sparčiai orientuojasi ir vietos prekiautojai – daug
Smilgių kaimas prilipęs prie Kupiškio, o gal tiksliau būtų sakyti, kad Kupiškis prie to kaimo prilipęs. Mat dalis buvusių smilgiečių žemių jau priskirta Kupiškio miestui. Ten pastatyta Technologijos ir verslo mokykla su kitais jos statiniais, daugiabutis namas. Smilgiai dabar yra Noriūnų seniūnijos kaimas. Šios seniūnijos duomenimis,
Namai – tai vieta, kurioje dažnas praleidžiame daugiau nei pusę savo gyvenimo. Aplink namus sukasi visi svarbiausi gyvenimo etapai: maži basakojai lakstome po kambarius ir tyrinėjame visas jų kertes, paūgėję namolio grįžtame pailsėti ir atsikvėpti, vėliau patys po namus vaikomės savo miniatiūrines kopijas ir, galiausiai,
[caption id="attachment_13087" align="alignright" width="411"] Šarūnas Venslavas automatikos ir valdymo studijas pasirinko kryptingai žinodamas, kad tai – ateities mokslas. Šiuo metu Šarūnas eina atsakingas pareigas prancūzų korporacijos „Schneider Electric“ padalinyje Lietuvoje, yra atsakingas už didžiuosius atsinaujinančios energetikos plėtros projektus Baltijos šalyse.[/caption] Jau paauglystės metais Šarūnas Venslavas turėjo
Bronius Balčiūnas negali gyventi be ūkio. Šiemet aštuoniasdešimtmetį švęsiantis vyras nestokoja energijos. Jo rankose – vienadienis ėriukas. Be mažojo garbaniaus, tvarte gyvena visas būrys avių, telyčaitė, o kieme vaikšto pulkelis vištų, katė ir pririšti du šunys.Autorės nuotrauka „(Ne)kasdieniška kasdienybė“ Daukučių kaime gyvenantis Bronius Balčiūnas šiemet švęs aštuoniasdešimtąjį
„Ką skaitome“ [caption id="attachment_13006" align="alignright" width="491"] Ignė Zarambaitė kartu su savimi atsivežė pagrindinį knygos veikėją Enriką. Rašytoja tvirtino, kad jos rankomis sukurtas berniukas-lėlė yra gyvas. Viską mato, girdi, supranta ir netgi turi širdį.Autorės nuotraukos[/caption] Alizavos pagrindinėje mokykloje svečiavosi vaikų ir paauglių rašytoja, kūrybininkė, futbolininkė Ignė Zarambaitė. Iš
Sausio 25 dieną Kupiškio kultūros centre surengtos 2020–2021 m. kalendoriaus „Sėlių apranga“ sutiktuvės. Ta proga į šventę sukviesti leidinio turinio kūrimo procese dalyvavę žmonės, o viena jų, daktarė archeologė Daiva Steponavičienė, pristatė I–IV a. rekonstruotus ikigentinės bendruomenės moterų drabužius ir atkurtus papildytos kolekcijos IX–XIII a.
