Savanoriška veikla šiais laikais yra labai skatinama ir gerbiama. Visgi dar nėra tiek daug žmonių, kurie savo laisvalaikį neatlygintinai aukotų kitų labui, kilniam tikslui. Įsitraukti į savanorišką veiklą ryžosi buvusi kupiškėnė Asta Jurėnaitė. Ji yra bendravimo telefonu ir pagalbos garbaus amžiaus žmonėms programos „Sidabrinė linija“
[caption id="attachment_7024" align="alignright" width="300"] Vilniaus dienos centras „Šviesa“ įtaigiai suvaidino spektaklį apie žmonių bendravimą, tarpusavio santykius.Ados Dvarionaitės nuotrauka[/caption] Praėjusį ketvirtadienį Kupiškio kultūros centre virė teatrinis šurmulys – vyko XVI respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Akimirkų lietus“. Gal kiek kuklesnis nei ankstesniais metais, mažiau tolimų svečių sulaukta ir
Nomeda SIMĖNIENĖ Kiekvienas saugome savyje žmones, vietoves ar įvykius, kurie tampa neatskiriama dalele mūsų pačių. Paberžė, Tėvas Stanislovas
„Aukštaičiai turi sutartines, pasaulinę vertybę. Džiaukimės ir didžiuokimės“, – Palėvenės vienuolyne rugsėjo 15 dieną kalbėjo Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja. Ada DVARIONAITĖ Ratu – per išlikusį baltišką pasaulį Praėjusį šeštadienį, dar vasariškai šiltą ir rudeniškai skaidrios šviesos sklidiną dieną, į Kupiškį buvo
Tik mažos dalies žmonių gyvenimas įsišaknija vienoje ir toje pačioje vietoje, kur gimė. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose buriasi miesto alumnai, kurie įrodo, kad vidiniai saitai su gimtaisiais kraštais gali būti netgi svarbesni nei fiziniai. Apie santykius su Kupiškio kraštu ir kitą gyvenimo prasmę pasikalbėjome su žurnalistu,
Skietas Manį do zėkį mamyta posiunta pas tatulį Vireliūnėnį pasiskolyt skieto1. Bobuta paskolino, ale pėrspėjo, kad nėščiau jį šėnaunai (saugodamas). Tėp ir dariau, tik kartais jo kėp lazdali aidamas pasrimdavau. Pamotįs unt vieškelio no vežimo nukritusių kuokštų šieno, su skietu, kėp su šokėm, jų numečiau griovin.
[caption id="attachment_6919" align="alignright" width="300"] Subačius ir Valakai – broliškai susiglaudę.[/caption] Valakai – Subačiaus seniūnijos ir parapijos kaimas, broliškai prigludęs Subačiaus gyvenvietės pašonėje. Važiuojant Kupiškio–Panevėžio keliu rodyklė nusuka į kairę prieš pat miestišką gyvenvietę. Be Subačiaus, Valakai dar ribojasi su Skverbais ir Žvirblionimis. 2011 m. gyventojų surašymo
[caption id="attachment_6895" align="alignleft" width="300"] Akimirka iš jubiliejinio LRT televizijos 60-mečio koncerto Nacionaliniame operos ir baleto teatre.[/caption] Kas rytais anksti keliasi, per Lietuvos radiją gali pasiklausyti transliuojamos žemdirbių, kaimo problemas gvildenančios laidos „Gimtoji žemė“. Dvejus metus šios laidos kūrybinės grupės narė yra iš Kupiškio kilusi jauna žurnalistė Rūta
Kupiškio kultūros centre praėjusį sekmadienį skambėjo poezija ir muzika, armonikos melodijos. Gausiai susirinkusiems klausytojams pristatyta pirma kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės poezijos knyga „Laikas taip tyliai tiksi“ ir Stasio Liupkevičiaus dainų kompaktinė plokštelė „Būtie manoji, kur skubi?“ Ada DVARIONAITĖ Susitiko poezija ir muzika Toks netikėtas kūrybinis duetas, kai eilės, dar
Palei Marnakos upelį kadaise būta nemažo Pamarnakių kaimo. Šiuo metu čia nuolat gyvenama tik keliuose vienkiemiuose. Kaimas priklauso Subačiaus seniūnijai. Nuo seniūnijos centro jis nutolęs 14 kilometrų. Gretimos vietovės yra Aukštaičiai, Girelė, Kantrimiškis, Pakarkliai, Terpeikiai. Per kaimą iš Pakarklių eina kelias į Terpeikius. Netoliese stūkso
Taip sako kupiškėnė Monika Tonkaitė, Vilniaus universitete baigusi skandinavistikos studijas, dirbanti vertėja, rašanti, šokanti, svajojanti, laukianti naujos patirties. Apie tai su ja ir pasikalbėjome. Ada DVARIONAITĖ Gimnaziją baigėte prieš 6 metus. Su kokiais planais, vaizdiniais, svajonėmis išvykote? Ar Jūsų šiandiena būtent tokia? Gimnazijoje niekada nepritapau ir norėjau ją kuo
Atrodo, kad sveiki žmonės ir neįgalieji pasaulį vertina skirtingai. Neretai sveikieji yra nepajėgūs suvokti neįgalių asmenų problemų, nes patiems jos yra svetimos. Kokios yra neįgalaus jaunimo integracijos galimybės Kupiškio rajone? Audinga SATKŪNAITĖ Neįgaliųjų atskirties nemato Kupiškio mokykloje „Varpelis“ mokosi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (intelekto, sulėtėjusios
[caption id="attachment_6795" align="alignright" width="300"] Justinas Žilinskas mamos, humanitarinių mokslų daktarės Vidos Augustinaitės-Žilinskienės tėviškėje, Skodinių kaime.Jūratės Stongvilienės nuotrauka[/caption] Sostinėje gimusiam ir augusiam teisininkui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui, rašytojui Justinui Žilinskui Kupiškio kraštas nesvetimas. Skodinių kaime prabėgo jo vaikystės vasaros. Paskutinį kartą šiose apylinkėse J. Žilinskas kartu su
„Ukrainiečiai mokinosi taisyklingai ištarti „Panevėžys, Kupiškis“. Dauguma nelabai įsivaizdavo, kur šie Lietuvos miestai yra. Tik paminėjus aktorių Donatą Banionį, režisierių Juozą Miltinį, jiems viskas pasidarydavo aiškiau. Taigi mus žino per iškilias asmenybes, per žmones“, – sakė fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, neseniai Kijeve pristatęs nuotraukų parodą „Panevėžio
Butkūnai – Šimonių seniūnijos ir parapijos kaimas. Buvęs bajorkaimis. Iš čia iki Šimonių – 3 kilometrai į šiaurės vakarus, o iki Kupiškio – 10 kilometrų į pietryčius. Per kaimą nuo plento į Uteną (važiuojant nuo Kupiškio reikia sukti į dešinę) eina žvyrkelis Kinderiai–Šimonys. Gaila, kad
Kupiškėnę Juliją Selezniovą kai kurie prisimena ne tik kaip gimnazijos absolventę, bet ir kaip fotografę, surengusią parodas gimtajame mieste. Kurį laiką studijų mieste Kaune gyvenanti mergina savo pomėgio į šalį nenustūmė ir kupiškėnams suteikė dar vieną progą pamatyti naujausius darbus. Aktyvi ir kultūros vandenyse it žuvis
