Atkočiškių kaimas Noriūnų seniūnijoje, Viešintų parapijoje, 8 kilometrai į šiaurės vakarus nuo Viešintų. Per kaimą eina kelias Rudiliai–Plačeniškiai. Greta yra Padeksnio, Paliepės, Plačeniškių kaimai. Per Atkočiškius teka Suosos upelis, iš šiaurės stūkso Šatiliškio miškas. 2001 metais kaime buvo 7 sodybos ir 11 gyventojų. Noriūnų seniūnijos duomenimis,
Kupiškio viešojoje bibliotekoje birželio pradžioje atidaryta retrospektyvinė fotografijų paroda „Kupiškis ir kupiškėnai“. Tarp šios parodos autorių yra ir garsus Lietuvos fotomenininkas, kraštietis Vilius Naujikas. Visos V. Naujiko fotografijos eksponuojamos bibliotekos salėje antrame aukšte. Ši paroda sutapo ir su garbingu fotografo 80-mečio jubiliejumi. Ta intencija skambėjo
Kupiškio tautodailininkų meno studijoje „Židinys“, Vytauto g., lankytojų laukia garsaus medžio drožėjo viešintiškio Prano Petronio darbų paroda. Su šios parodos autoriumi pasikalbėjome rengiant ekspoziciją. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Mieliausi rūpintojėliai P. Petronis vis nešė ir nešė iš automobilio savo skulptūras ir nuotraukų stendus, kur įamžinti įvairiose Lietuvos vietose jo padirbdinti
Palmira KERŠULYTĖ Galva šindei broška, skrandys jodinėja, maisto neprijama. Vokar par daug pieno ištriaunijau, mon trilitris nei par kų pardėn, vandenio vietoj. Radau užsistūmusios pernykštas trejonkos (trejų devynerių), apsipiliu, išgeriu visokių šaknėlių, šalčiomėčių. Ažu troko yr didelis plėcius valerijono, no gumbo (skrandžio sopas) podada. Užuodžia valerijonus
[caption id="attachment_14627" align="alignright" width="300"] Regina Stundienė Kupiškyje prie buvusios savo mokyklos.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Per du griežtos atskirties mėnesius liko daug neįvykusių spektaklių, koncertų, parodų, susitikimų su rašytojais ir kitais kūrėjais. Kol kas nesurengtos ir planuotos Viltės Jakšės knygos „Vilties vaivorykštė virš nerimo bedugnės“ sutiktuvės Kupiškio
[caption id="attachment_14620" align="alignright" width="300"] Vilės Leščinskienės nuotrauka[/caption] Justas JASĖNAS Gana lengvai susidraugavau su netikėtu svečiu – ponu Maru. Ne toks baisus tas kipšelis, kaip kad pasakojama ar piešiama. Galima šviesiai ir draugiškai gyventi su visomis pasaulinėmis pandemijomis ir epidemijomis. Daugybė valandų bičiuliams, pokalbiams, laiškams, atvirlaiškiams, knygoms. Pagalvojau apie pulkus angelų
[caption id="attachment_14617" align="alignright" width="300"] Lina Šimanskienė – mama, globėja ir budinti globotoja. Tris sūnus pagimdžiusi moteris visuomet svajojo turėti dukrą, tad jos noras išsipildė su kaupu. Praėjusių metų gegužę Linai Šimanskienei gimė mergaitė, o po trijų mėnesių šeima priglaudė tokio pat amžiaus laikiną globotinę.Autorės nuotrauka[/caption] Kiekvienas
[caption id="attachment_14892" align="alignleft" width="737"] Birželio 12 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje lankėsi rašytoja Renata Šerelytė. Ji pristatė romaną „Pro rūdijančią naktį“. Rašytojai lūžusi ranka, bet ji guodėsi, kad lūžo kairė, o ne dešinė, tad tai netrukdys nei rašyti, nei autografus dalyti. Susitikimą su rašytoja vedė bibliotekos
Ką skaitome Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla jau išleido trečią Juozo Baltušio tomą „Vietoj dienoraščio“. Kupiškėnai dar prisimena pirmos knygos pristatymą, kai dalyvavo rašytojo dukra Rita Baltušytė, kalbėjo buvęs kultūros skyriaus vedėjas Algimantas Jasaitis ir daugelis kitų. Šioje knygoje daug svarbios autentiškos medžiagos apie sudėtingą išskirtinę Juozo Baltušio
Juozas Kraujūnas. Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos, laikantis visų karantino dėl koronaviruso grėsmės prevencijos reikalavimų, birželio 6 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje atidaryta retrospektyvinė fotografijų paroda „Kupiškis ir kupiškėnai“, skirta Kupiškio fotometraštininko Juozo Kraujūno (1945–2008) 75-osioms gimimo metinėms. Bibliotekos salėje ir pirmo aukšto languose galime pamatyti
Fotonovelė Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Kaimynas iš gretimo vienkiemio, jau visai seniokas, atlekia mūsų kieman tekinomis ir visas pridusęs. „Ar Juza dar negrįžo?“ – klausia mamos apie tėtį. „Dar gi ne“, – atsiliepia. „O tu žinai, kad Brania, grįždama iš Rasijos, parsivežė kavalierių? Matytum, kaip anas atrodo. Burnoj nė vieno
Patyčios – kone invazinis visuomenės sopulys, plintantis ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų. Ši problema neatsiranda ir nedingsta per vieną dieną. Tai sistemingai pasikartojantis, vienam ar keliems asmenims skirtas, niekinantis, žeminantis elgesys. Viena iš palankių terpių patyčioms plisti yra mokykla. Patyčios vyksta ne tik tarp mokinių
Kraupiajai pabaigos pradžiai atminti [caption id="attachment_6689" align="alignright" width="214"] Justas Jasėnas[/caption] Skubėsiu į Naujosios Vilnios traukinių stotį. Važiuoju, žinau, kad skaudės, vis tiek važiuoju, ten juk neskaudėti negali, ten jau kitaip nebebus. Sunkų orą juntu. Neturiu ko sulaukti, pats neketinu niekur toli išvažiuoti, neužeisiu į keleivių laukimo salę.
Magiškais praminti 2020 metai ypatingi ir Alizavos mokyklai. Šiemet ji švenčia 110 metų sukaktį. Bėgant laikui mokykla patyrė dešimtmečių transformaciją: iš trimetės virto keturmete, vėliau septynmete, dar vėliau – vidurine, o 2001 metais, sumažėjus mokinių, gavo pagrindinės mokyklos statusą. Šiandien čia mokosi 76 mokiniai ir
Audrius Skačkauskas sendaikčiais prekiauja turguje. Čia išgirsta daug žavių istorijų iš močiučių, kurios atvirai išsipasakoja Audriui savo gyvenimo, meilės nuotykius. Saviraiškos formų yra pačių įvairiausių. O ir išlenda jos skirtingu laiku – jaunystės metais ar perkopus jau į antrą gyvenimo pusę. Tai lemia susiklosčiusios aplinkybės, kurios
[caption id="attachment_6689" align="alignright" width="196"] Justas JASĖNAS[/caption] Justas JASĖNAS Pakirdau iš miegų jau žinodamas, kad kažkas įvyks, turėtų įvykti. Taip ne sykį jau buvo. Pasitikiu tik savimi, savim viliuosi. Jauti, vadinasi, tikrai bus, tik kada konkrečiai – dar nežinai. Jau ryte esu irzlus, nerandu sau vietos, šiaip –
