[caption id="attachment_21759" align="alignright" width="969"] Arvydas Šeštakauskas teigė, kad žavisi gyvenimu, neskuba ir atsirenka, kas šiandien svarbu, o kas nelabai.Autorės nuotraukos[/caption] Arvydas Šeštakauskas – žmogus, kurį pasirinko Kupiškis, Afganistano karas ir prancūzų kalba, kurio emocijos sprogsta eilėraščiais ir nurimsta fotokadro akimirkoje. Apie gyvenimą, kūrybą, mažo miestuko trauką su
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="182"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Jau turbūt dešimtmetį ar net ir ilgesnį laikotarpį Lietuvoje aiškiai pastebimas ir atpažįstamas didelis susidomėjimas senaisiais baltų bei lietuvių tikėjimais, papročiais ir apeigomis. Visą šį intereso augimą žymi paprastas ir kartu labai sunkiai atsakomas klausimas: ką reikėtų padaryti, kad pagoniškoji
Smėlinka, Smėlynė – kaimas Subačiaus seniūnijoje ir parapijoje, pusė kilometro nuo Subačiaus miesto, Ilčiūnų miško šiauriniame pakraštyje, Viešintos kairiajame krante. Čia teka upelis Skardžiukas. Gretimos vietovės: Paviešintys, Subačius, Vėveliškis, Vigodka. 2011 metais Smėlinkoje buvo 13 gyventojų. Subačiaus seniūnijos duomenimis, šiandien savo gyvenamąją vietą čia deklaravęs
Airijoje, Waterford mieste, Irena Loveikaitė gyvena jau 17 metų. Nors ir neilgai, šešerius metus, ji praleido Kupiškyje, kuris tebėra įstrigęs Irenos širdyje. Tai buvo pati paauglystė. Laikas, kai formuojasi pažiūros į tam tikrus dalykus, sava vertybių sistema, požiūris į aplinkinius žmones. Šiandien buvusi kraštietė –
Atsivėrimai Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Šventės ateina ir greitai pasimiršta. Kaip ir neseniai paminėta Pasaulinė gyvūnų globos diena, primenanti šv. Pranciškaus meilę jiems, mažesniems už mus. Tai buvo baltas, šiltas, minkštas, guvus gyvas kamuoliukas. Juodu snukučiu, juodomis ausytėmis, tarp kurių baltame viršugalvyje juodavo įspaustas monetos dydžio juodas lopinėlis. Vaikai mamai
Jaunimo iniciatyvų finansavimas yra viena pagrindinių draugiškos jaunimui savivaldybės rekomendacijų, padedančių savivaldybėms tapti labiau pritaikytoms ir patrauklesnėms jauniems žmonėms. Tai ir svarbi priemonė siekiant stiprinti jaunimo įgalinimo, dalyvavimo veiklas, jaunuosius lyderius. Ar tam Kupiškio rajone skiriamas pakankamas dėmesys, kaip atrodome šalies mastu? Jurga BANIONIENĖ Įsipareigoti nenori „Atliekami tyrimai rodo, kad
Spalio 8 dienos pavakarę Kupiškio etnografijos muziejuje pristatyta neeilinė paroda „FLUXUS iš Panveže“, kurią kupiškėnams atvežė Panevėžio fotografų draugija. Teatralizuotas parodos atidarymas, netradiciškai pristatytos nuotraukos buvo puiki proga nerūpestingai ir žaismingai per fotografiją pažvelgti į žmones supančią aplinką, šiandienos aktualijas ir išsilaisvinti iš nurodymų bei
Spalio 2 dieną Kupiškio etnografijos muziejuje viešėjo ypatingi svečiai. Knygas pristatė du autoriai – rašytoja Sandra Bernotaitė ir istorikas Norbertas Černiauskas, kuriuos, kaip jie patys teigė, matyt, aplankė atbulai skrendantis istorijos angelas, į ausį pakuždėjęs rašyti apie vieną ir tą patį laikmetį – Antrojo pasaulinio
Paižinio kaimas Šimonių seniūnijoje ir parapijoje. Šimonių girios glūdumoje. Nuo Šimonių į rytus iki šio kaimo 3 kilometrai. Greta yra Gegužiniai, Lanauskai. Į pietus plyti Iženo pelkė. Paižinyje 2003 metais buvo trys sodybos ir aštuoni gyventojai. Seniūnijos pateiktais duomenimis, šiandien kaime savo gyvenamąją vietą deklaravę
[caption id="attachment_21564" align="alignright" width="355"] Muziejuje viešėjo ir edukacinį užsiėmimą vedė dizainerė Jolanta Rimkutė.Autorės nuotrauka[/caption] Tęsdamas renginių ciklą, skirtą Mikalinos Glemžaitės 130-osioms gimimo metinėms paminėti, Kupiškio etnografijos muziejus trečiadienį kupiškėnus pakvietė į kūrybines dirbtuves su dizainere Jolanta Rimkute. Čia renginio dalyviai susikūrė originalų drobinį maišelį, naudodami tam
Svetur apsilankius Pandemija mus įsuko į uždarą, nesibaigiantį ratą – pailsėti, atitrūkti nuo kasdienybės, pakeisti aplinką būtina. Ir tam nereikia viso mėnesio atostogų. Pakanka kad ir kelių laisvų dienų. Ištaikius tokią progą ir turint nuosavą automobilį galima susiplanuoti individualų maršrutą – ne tokį, kokį siūlo kelionių
Vilė LEŠČINSKIENĖ Va jum ir dada rudo. Būkit geručiai, susrinkit viedrus, koštuvius ir blėšinalas no kiemo, prėmanan įsinėškit, lungų plyšius laikraščiu užsikumšykit, musių nebalaiskit – šitokį vėjų pronaša! Ir pomidorus iš šiltnamio išsiraškykit, keselin ar kokion dėžutan susdėkit, laikraščiu pėrsiklokit, unt pėčiaus užsikėlkit, šalnos jau ataina! Garbūzus
Adomynės bendruomenė pirmą spalio šeštadienį surengė netradicinio sūrio šventę ir visus kvietė į jo degustaciją Adomynės dvare. Šią šventę paįvairino ir vokaliniai kolektyvai iš Skapiškio, Šimonių, Juodpėnų, Sigito Malinausko ir jo dukros Dominykos grojama muzika, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo „Susiedai“ iš Kupiškio pasirodymas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Stebino sūrių
Pokalbį su Estijos sostinėje, Taline, gyvenančia, iš Čiovydžių kaimo kilusia, Vilniaus dailės akademiją baigusia Dominyka Balaišyte ilgai derinome. Užimta, atsakingą darbą kaimyninėje šalyje dirbanti Dominyka čia pirmiausia atvažiavo pagal studijų mainų programą, vėliau atliko praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijoje. Pabendrauti pavyko Dominykai tik grįžus iš
Per rudens lygiadienį ant Aukštupėnų piliakalnio minima Baltų vienybės diena kiekvieną kartą vis kuo nors ypatinga. Šiemet ji skirta archeologės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Vilė LEŠČINSKIENĖ Mitologija ir etnografija – gyvybės šaltinis Anot renginio organizatorės etnografės Almos Pustovaitienės, labai džiugu, kad žymi mokslininkė pasauliui įrodė, jog
Grožio sferoje kupiškėnė Kamilė Baltrūnaitė jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Kad studijuos ne ką kita, o kosmetologiją, žinojo jau labai anksti. Šiandien ji darbuojasi šioje srityje gražindama moteris ir džiaugiasi, kad jos įgyja vis daugiau pasitikėjimo savimi ir išeina su šypsena. Jurga BANIONIENĖ Pirmi bandymai – draugėms „Nuo mažens
