Profesionalų sportą Laima Šližauskienė iškeitė į kaimą ir šeimą.Autorės nuotraukaToks mažas miestelis, kaip Kupiškis, stebėtinai daug turi sporto profesionalų. Čia yra ir žymių krepšininkų, ir kultūrizmo, ir imtynių atstovų. Naiviuose jau keleri metai gyvena Lietuvos irklavimo ir kūjo metimo čempionė bei rekordininkė Laima Šližauskienė. Visai
Virgilijui Žilinskui tėvystė – pats svarbiausias gyvenimo aspektas.Autorės nuotraukaKupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus direktorius V. Žilinskas jau daug metų dirba su vaikais, moko juos, ugdo. Šeimoje šio vyro taip pat laukia dvi atžalos – sūnus Emilijus ir dukra Radvilė. Tėvas jais itin didžiuojasi, kaip savarankiškomis ir aktyviomis
Ifrosinija Jurėnienė mėgsta, kaip pati sako, iš nieko kažką padaryti. Ir sukuria. Jos rankų darbo medžiaginėmis gėlėmis padabintos pagalvėlės labai traukia akį.Autorės nuotraukaArtinantis užtarnautam poilsiui ne vienas žmogus susimąsto, ką veiks, kai nebereikės eiti į darbą, kai tik pats būsi savojo laiko šeimininkas.Laimingiausi tie senjorai,
Orkaite Asta Kaladienė seniai nesinaudoja – pietus šeimai ji verda senoje savo namų krosnyje.Autorės nuotraukaAr teko kada nors girdėti apie aukštuosius namų ūkio technologijos mokslus? Juos kažkada trumpam savo studijų programoje buvo sukūręs Aleksandro Stulginskio universitetas. Šią netradicinę specialybę baigusi Gindvilių kaimo gyventoja Asta Kaladienė
Mokytojas su motociklu pelno didelį savo mokinių dėmesį.Autorės nuotraukaPavasaris į gatves išvilioja stiprių pojūčių išsiilgusius motomanus. Vieni jais žavisi, kiti – peržegnoja. Patys motociklų mėgėjai savo aistrą vadina liga ir ši transporto priemonė jiems reiškia viską: vėją, laisvę, polėkį.Savo laisvalaikio be motociklo neįsivaizduoja ir noriūnietis
Arnas Dambrauskas džiaugiasi pirmąja savo fotografijų paroda.Autorės nuotraukaPenkiolikmetis Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinys Arnas Dambrauskas nuo gimimo sunkiai girdi. Sakoma, kai Dievas kažko pagaili vienoje vietoje, kitoje dovanoja su kaupu. Tad ir šis paauglys – savo aplinką mato ir kitiems jos grožį parodo per
Nuotrauka iš Juliaus Skemundrio, šiuo metu gyvenančio Kupiškyje, albumo. Julius tuo metu lankė vietos pradinę mokyklą. Su mokytoju Jonu Klemerausku, tuomet taip pat dirbusiu ir mokyklos vedėju, mokiniai gamino inkilus ir 1936 m. balandžio 8 d. sukėlė į medžius. Vėliau, iš tremties grįžę į Lietuvą,
Judita Mičiūdaitė sakė, kad rinkdamasi socialinio darbuotojo specialybę neapsiriko.Autorės nuotraukaJaunam, darbingo amžiaus žmogui šiuo metu Kupiškyje – ne pyragai. Kiekviena atsiradusi nauja darbo vieta sulaukia keliasdešimties pretendentų. Dažnai nieko nelemia ir aukštojo mokslo diplomas. Tokių diplomuotų ir ieškančių darbo – ne vienas. Kupiškėnei Juditai Mičiūdaitei
Rima Skamundrienė po dešimties metų sugrįžusi į gimtąjį Subačių iškart pasijuto savo vietoje.Autorės nuotraukaPo dešimties gyvenimo metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) į Lietuvą, į gimtąjį Subačių, sugrįžo Rima Skamundrienė (Astravaitė). „Namo mane parginė begalinis ilgesys“, – prisipažino subatėnė. Per tą laiką spėjo užaugti, subręsti ir
Klaidas Miciūnas pasitiki savo treniruojamais vaikais ir knyginiai darbo metodai jam nereikalingi.Autorės nuotrauka„Moksleivių krepšinio lygos išsišokėliai“, – tokiais epitetais šių metų vaikų berniukų B (gim. 2000 metais) krepšinio čempionate „Manija“ apibūdinami Kupiškio miesto jaunieji krepšininkai. O juos antrus metus treniruojantis Klaidas Miciūnas laikomas tikru atradimu
Svočia – Elena Kanapeckienė – centre.Nuotrauka iš E. Kanapeckienės asmeninio albumoSeni nuotraukų albumai, kaip ir žmonės, gyvena laukimu. Tik laukimas kitoks: žmogus vis laukia rytdienos, o albumas ilgisi rankų, kurios jį paims, atvers ir skleis lapą po lapo. Tada nuotraukose sustingusios akimirkos atgis ir susidėlios
Šiemet mūsų skaitytojai šeštadieniais savo laisvalaikio skaitymams gaus laikraščio priedą „Kroštas brungiausias“. Tai bus puiki galimybė susipažinti su Kupiškio krašto istorija, papročiais, kupiškėniškos tarmės puoselėtojais, čia gyvenusiais ir gyvenančiais žmonėmis, kurie garsina savo gimtinę. Tokią galimybę mūsų skaitytojams suteikė laikraščio „Kupiškėnų mintys“ laimėtas Spaudos, radijo
Eduardas Jurėnas 1983 metais. J. Grikienio nuotrauka. Kupiškio etnografijos muziejaus archyvasVyresniosios kartos dailininkas Eduardas Jurėnas daugeliui artimiau su menu susijusių ar juo besidominčių visų pirma atmintyje išliko kaip grafikos lakštų kūrėjas, įamžinęs žymiuosius kupiškėnų vestuvių personažus.DarbaiGimęs 1923 metais Emilijos ir Juozo Jurėnų šeimoje, šalia Kupiškio,