Daršiškiai. Buv. kaimo mokyklos pastatas. 1999 m.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“Apie Daršiškių kaimo pradinės mokyklos istoriją daugiausia žinių pateikiama „Kupiškėnų enciklopedijos“ I tome, išleistame 2006 metais. (Informacijos apie Darsiškių kaimą autoriai Vidmantas Jankauskas, Alvydas Totoris ir Janina Lauciuvienė.)1910 m. Daršiškių kaime buvo atidaryta pradinė mokykla. 1913
Bugailiškių pradinės mokyklos visų keturių skyrių vaikai su mokytoja Uršule Sabaliauskiene apie 1937–1938 metus Petro Baršausko namuose.Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: Ona Baršauskaitė, Vlada Tūtinaitė, Eugenija Jėskaitė, Elvyra Alma Jėckaitė, Elena Grigaitė, Stasė Jėskaitė, Veronika Jėckaitė.Sėdi antroje eilėje iš kairės: Bronius Budreika, Vytautas Šlapelis, Vytautas
Jonas Jagėla.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“Skulptorius Jonas Jagėla gimė 1945 m. birželio 29 d. Čivuose. Čia 1952–1959 m. lankė septynmetę mokyklą, 8 klases baigė Skapiškio vidurinėje mokykloje. 1961–1966 m. Telšių taikomosios dailės technikume (dabar – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultetas) mokėsi dailiojo metalo specialybės, vėliau
Nuotrauka iš Šimonių pagrindinės mokyklos archyvoRašytiniai šaltiniai teigia, Kad Šimonių vaikai pirmąsias pamokas pradėjo lankyti prieš 135 metus. Į mokslą juos tuomet, deja, kvietė rusų valdžia. Todėl daugelis tėvų nenorėjo savo atžalų leisti į tokią mokyklą, o mokytojų dalijamus vadovėlius mesdavo į krosnis. Užuot lankę
Autorės nuotraukaSkapiškio mokykla nuėjo ilgą istorijos kelią, kol tapo tokia, kokia yra šiandien. 1755 metais šiame miestelyje įkurta pirmoji mokykla. Pamokos vyko Skapiškio vienuolyne ir jas vedė vienuoliai. Mokykla – vienuolyne Iki pat 1800 metų Skapiškio mokiniai glaudėsi namelyje prie šventoriaus, kur juos mokė vargonininkas.
Biologė, gamtos mokslų daktarė Tautvilė Milda Jokantaitė gimė 1940 m. birželio 8 d. Kairiuose. T. M. Jokantaitės tėvelis – Feliksas Jokantas (1891–1977) buvo stambus ūkininkas, vienas iš Juodpėnų ir Puožo pieno perdirbimo bendrovės steigėjų, dirbo Šimonių kooperatyve. F. Jokantas dalyvavo Aukštaičių pažangiojo jaunimo sąjungos veikloje,
Agnės Penkauskaitės nuotraukaBirželio 13 dieną sukanka 65 metai fechtavimo treneriui iš Skapiškio Rimui Antanui Kalnučiui. „Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, iš Skapiškio kilęs R. A. Kalnutis 1957–1970 m. mokėsi Kauno ir Klaipėdos vidurinėse mokyklose. 1970–1974 metais studijavo KKI.Studijų metais yra buvęs įvairių fechtavimo pirmenybių prizininkas. 1973 m.
Inžinierius, technikos mokslų daktaras, sporto ir visuomenės veikėjas Algirdas Leonas Nasvytis gimė 1910 m. birželio 12 d. Subačiuje.A. L. Nasvytis – farmacininko, provizoriaus Stepono Nasvyčio (1883–1976) sūnus, muzikės Birutės Nasvytytės-Smetonienės (1912–2003), Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos sūnaus Juliaus žmonos, brolis.„Galbūt viena iš muzikaliausių šeimų Lietuvoje“,
Taip Salamiesčio švento Antano Paduviečio bažnyčia atrodo dabar.Autorės nuotraukaTik įsukus į Salamiestį, už posūkio, stovi medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Tai vienintelė šio tikėjimo išpažinėjų vieta rajone. Kiek tolėliau – akmenų mūro katalikų Šv. Antano Paduviečio šventovė. Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia, o galbūt tik koplyčia, buvo
Dominikonų vienuolyno (vėliau mokyklos) rūmai iš rytų pusės. Nuotrauka iš knygos „Skapiškis“ (sudar. Aliutė Elena Markevičiūtė, 1999)Lygiai prieš 265 metus Skapiškyje buvo įkurtas dominikonų vienuolynas. Dar net nebaigtas statyti jo pastatas buvo imtas griauti ir per praeitą amžių visai nunyko. Šiandien apie jo buvimą liudija
Bronė Valinskaitė.Jurgitos Banionienės nuotraukaPoetė, fotografė Bronė Valinskaitė, gyvenanti Bakšėnuose, gimė 1955 metų gegužės 30 dieną Žilių kaime. „Man visada buvo gražus šis kaimas. Stebėdavausi, kad kažkas jį pavadino Žiliais, kai tinkamiausias vardas piršosi pats: aš kaimą vadindavau Alyvomis
Povilas Tebelškis Vilniuje 1990 m. Nuotrauka iš Aurelijos Tebelškienės albumo. KEMIstorikas, archeologas, paminklosaugininkas Povilas Tebelškis gimė 1950 m. gegužės 23 d. Subačiuje, Vlado ir Vandos Tebelškių šeimoje. Povilo tėvas buvo geležinkelininkas, o mama namų šeimininkė, augino vaikus. Šeima gyveno V. Tebelškienės tėvų Zlotkų namuose, netoli
Kupiškio savanorių ugniagesių komanda prieš pratybas apie 1925 metus. 1925 metų rugpjūčio 5 d. įregistruota Kupiškio savanorių ugniagesių draugija, kuri gyvuoti pradėjo gerokai anksčiau. Draugija Kupiškyje, Vytauto g. 5, buvo įsteigta 1913 metų vasario 23 dieną. Prieš porą metų paminėtas priešgaisrinės tarnybos Kupiškyje įkūrimo šimtmetis.
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaIlgai buvo laikoma, kad Kupiškis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1529 metų sausio 21 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovo Žygimanto Senojo įsakyme dėl kariuomenės prievolių ir mokesčių. Ši data minėta kaip Kupiškio miesto gimtadienis. Vėliau istorikams Lenkijos archyvuose pavyko rasti faktą, kad
Vida Kaulakienė.Banguolės Aleknienės nuotraukaPoetė, tautodailininkė ir fotografė Vida Vaitiekūnaitė-Kaulakienė gimė 1960 metų gegužės 19 d. Butėnuose. „Tomis dienomis neapsakomai gausiai žydėjo vyšnios, visam mano gyvenimui uždegusios baltąją kūrybos ugnį“, – 2000 m. Kupiškio etnografijos muziejuje surengtos jubiliejinės parodos kataloge prisipažįsta autorė.V. Kaulakienė, 1978 m. baigusi
Fizikas, fizinių mokslų daktaras Vidmantas Remeikis gimė 1950 m. gegužės 5 dieną Šimonyse. Būsimasis fizikas 1956–1967 m. mokėsi Šimonių vidurinėje mokykloje, 1967–1972 m. – Vilniaus universiteto fizikos fakultete.V. Remeikis 1971–1972 m. dirbo Fizikos ir matematikos instituto (Fizikos instituto) laborantu, vėliau 10 metų – jaunesniuoju mokslo
