Istorikas, archeologas, paminklosaugininkas Povilas Tebelškis gimė 1950 m. gegužės 23 d. Subačiuje, Vlado ir Vandos Tebelškių šeimoje.
Povilo tėvas buvo geležinkelininkas, o mama namų šeimininkė, augino vaikus. Šeima gyveno V. Tebelškienės tėvų Zlotkų namuose, netoli Subačiaus geležinkelio stoties pervažos. Povilas šeimoje buvo vyriausias. Turėjo jaunesnę seserį Birutę ir brolį Algį. Mokėsi Subačiaus vidurinėje mokykloje ir ją 1968 m. baigė. „Mokykloje jis buvo geras ir pavyzdingas mokinys, sportavo, mėgo krepšinį, kaip ir daugelis to meto jaunuolių turėjo svarbiausią svajonę – mokytis, įsigyti specialybę. Povilas pasirinko humanitaro, istoriko kelią“, – rašė Alfreda Petrulienė apie iškilų subatėną knygoje „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“, 2009 m.
P. Tebelškis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos fakultetą. Domėjosi Lietuvos istorija ir praeitimi, šoko ir dainavo etnografiniame ansamblyje „Ratilio“. Čia susipažino ir su savo būsima žmona Aurelija.
Kaip istorikas tyrinėjo archeologijos paminklus Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio rajonuose. Vykdė archeologijos paminklų, tarp jų Gyvakarų, Mirabelio piliakalnių, kasinėjimus. Apie tyrinėtus objektus rašė straipsnius leidiniams „Mūsų kraštas“, „Baltų archeologija“, „Kupiškio kraštas“, „Kupiškėnų mintys“ ir kt., pritarė idėjai rengti „Kupiškėnų enciklopediją“ ir kiek galėjo prisidėjo prie šio darbo.
„Kai sovietiniais metais įsisiūbavo melioracija, kai iškilo pavojus mažiems ir nedideliems upeliams – buvo užsimota ištiesinti ir Viešintos upę, atitekančią iš Viešintos ežero ir įtekančią į Lėvenį, sraunią, su gražiomis pakrantėmis ir reta jų augalija bei gyvūnija upę, Povilas Tebelškis, tuo metu jau žinomas paminklosaugos specialistas, stojo visomis savo pilietinėmis galiomis ir tarnybine veikla į mūšį, kad nors Viešintos upės atkarpa nuo Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės iki jos santakos su Lėveniu, o tai keli kilometrai natūralios aplinkos, išliktų nesubjauroti. Ir tai jam pavyko.“ (A. Petrulienė, „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“, 2009 m.)
Vienas iš paskutiniųjų, kaip almanache „Kupiškis“ rašė Vidmantas Jankauskas, P. Tebelškio darbo rezultatų buvo Gyvakarų kapinyne surasta vienintelė Kupiškio r. akmens amžiaus kapavietė. Tyrinėtojas itin džiaugėsi šiuo atradimu, labai papildžiusiu pačios seniausios gimtojo krašto praeities tyrinėjimų kraitį.
Šio iškilaus pokario kartos subatėno, savojo krašto praeities tyrinėtojo ir patrioto netekome 2003 m. kovo 3 d.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ