PATRIARCHALINIS KUPIŠKIS ARBA KODĖL NEDRĮSTA MOTERYS

Nomeda SIMĖNIENĖ

Artėja kovo 3-ioji, savivaldybių tarybų rinkimų diena. Vyriausioji rinkimų komisija parengė analizę apie vyrų ir moterų, dirbančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijose, santykį. Paaiškėjo, kad rinkimus Lietuvoje organizuoja moterys.

Komisijos duomenimis, savivaldybių rinkimų komisijos narių yra 598. Iš jų net 79,5 proc. sudaro moterys (468). Palyginti su 2015 metais, vyrų, 2019 m. dirbančių savivaldybių rinkimų komisijose, 3,6 proc. sumažėjo.

Tuo tarpu kandidatų, siekiančių valdžios, jau visai kita situacija. Šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose varžysis 13 732 užregistruoti kandidatai, iš kurių vyrų yra 8,7 proc. daugiau nei moterų. Tuo tarpu dėl mero posto iš 413 kandidatų varžysis daugiau kaip trys ketvirčiai (78,10 proc.) vyrų.

Tokia visos šalies statistika. Kupiškio rajone siekti mero posto nepanoro nė viena moteris. Dėl mero posto varžysis penki vyrai. Gal ne visai tinka žodelytis – nepanoro. Gal tiesiog patriarchalinis mąstymas yra stipriai įleidęs šaknis, ir nė krust. Per visą atkurtos Lietuvos laikotarpį Kupiškio rajone neturėjome merės, vien merus. Ir vicemerai, ir administraciją linkę valdyti žmonės vien vyrai. Tai kur tos Kupiškio krašto moterys? Kodėl slepiasi už vyrų nugarų? Ar jos mažiau išsilavinę, negabios? Kodėl nėra įvertintos, pastebėtos? Net ir partijų ar komitetų vidiniuose rinkimuose nebuvo girdėti, kad moterys būtų varžęsi dėl lyderystės. O gal nebūtų blogai, jei moteriškas kūrybiškumas, kitokia pasaulėjauta atsvertų vyrišką pradą. Gal tai kaip tik leistų efektyviau kurti rajono ateitį.

Peržvelgus kandidatų sąrašus, bent pirmuose penketukuose regime moteriškas pavardes. Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijų pirmuose penketukuose – po dvi moteris, visuomeniniai rinkimų komitetai – ir „Kartu kurkime Kupiškio kraštą“, ir „Už Kupiškio kraštą“ įsileido po vieną moterį, dosniausia moterims – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – jų sąrašo penketuke puikuojasi net trys moterys.

Tai tokia statistika. Gal ji bus naudinga, formuojant naujai valdžią tiems, kuriems pasiseks užkopti į valdžios olimpą. Gal padrąsins moteris per kitus rinkimus drąsiau reikštis ir nebijoti siekti aukščiausių postų. Pabandyti verta.

Geras pavyzdys, kai prezidento posto iš 15 pretendentų būti kandidatais į Lietuvos Respublikos prezidentus siekianti vienintelė moteris, parlamentarė Ingrida Šimonytė, aplenkė visus vyrus ir per parą surinko per 20 tūkst. reikalingų parašų.

Metanojos Žilėnaitės nuotrauka