Manyti, kad mūsų gyvenimas karališkas ir nematyti bado, tokia išvada peršasi pasigilinus į maisto atliekų temą. Čia statistika iškalbinga.
Atskirai rūšiuoti maisto atliekas visoms Lietuvos savivaldybėms privaloma nuo 2024 metų. Kupiškio rajono savivaldybėje taip pat sudarytos sąlygos gyventojams rinkti, kompostuoti ar atnešti tas atliekas į specialius maisto atliekoms skirtus konteinerius.
Lapkričio 9 dieną Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė pateikė statistikos, kuri byloja, kad gyventojai išmeta daug maisto, nenori jo rūšiuoti.
Cituojant viceministrės žodžius, kuriuos pateikia LRT.lt, Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 400 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų, bet 2025 metais atskirai jų surinkta mažiau nei 16 tūkst. tonų. Tai reiškia, kad į atskirą srautą pateko tik apie 4 proc. šių atliekų.
Be to, Lietuva nepasiekė perdirbimo tikslo – vietoje 55 proc. pasiekti 53 procentai. Nuo 2027 metų iš mišrių komunalinių atliekų išrūšiuotos atliekos nebebus įskaičiuojamos į perdirbimo rodiklį.
Taigi ši maisto atliekų rūšiavimo statistika gali dar labiau pablogėti.
Rašėme, kad Kupiškio komunalininkai maždaug prieš mėnesį pakvietė miesto gyventojus atsiimti nemokamai maisto rūšiavimui skirtus kibirėlius. Dar prie jų rūšiavimo pradžiai ir maišelių pridėta.
Pasidomėjus paaiškėjo, kad miestelėnams išdalyta tik apie 950 kibirėlių iš maždaug 3,5 tūkst. Tad nutarta tuos kibirėlius pradėti dalyti visiems Kupiškio rajono gyventojams, kurie yra sudarę sutartį su komunalininkais dėl atliekų išvežimo ir tvarkymo. Gal kaime tie kibirėliai žmonėms prie ūkio labiau pravers? Kažin, ar tai prisidės prie maisto atliekų rūšiavimo. Gaila šiam reikalui išleistų pinigų, bet sveikintinos pastangos išjudinti žmones rūšiuoti.
Kodėl miestelėnai vangiai ėmė tuos kibirėlius? Gal ne visi žinojo, nors informacijos lyg ir pakako. Gal turi savo rūšiavimo sistemą ir naujos šiukšliadėžės jiems nebereikia. Pavyzdžiui, pati keleri metai rūšiuoju maisto atliekas ir turiu tam skirtą talpyklą namuose. Taigi man nebeaktualu pasiimti nors ir dykai duodamą kibirėlį. Neturėčiau kur dėti.
Visgi dalis žmonių niekada nerūšiuos atliekų, nors pasaulis apsiverstų. Jau milžiniška pažanga, jei kai kurie visas buityje susidarančias atliekas sugeba įmesti į bendrą konteinerį. Kitiems stinga maisto atliekų konteinerio vos ne prie pat namų slenksčio ir nenori vargintis tas atliekas nešdami šiek tiek tolėliau.
Žinoma, jei butas mažas, sudėtinga rūšiuoti. Antai pati rūšiuodama atliekas namuose, turėjau sugalvoti tam reikalui šešias vietas, kad jų nesimatytų. Tai gana keblu, pavyzdžiui, jei neturi netgi balkono. Bet visgi įmanoma. Kol nerūšiavau, viskas atrodė daug sudėtingiau, bet pradėjus tai daryti, paaiškėjo, kad tai paprastas dalykas.
Grįžtant prie maisto atliekų temos, reikėtų pamąstyti, ar ne per daug švaistome maistą, ar racionaliai susiplanuojame pirkinių krepšelį, ar apskaičiuojame, kiek mums maisto produktų reikia, ką valgysime.
Vieni žmonės pedantiškai tikrina produktų galiojimo laiką ir tuoj pat išmeta pasibaigusio galiojimo pakuotes, kiti sėkmingai suvalgo ir iš galiojimo neseniai išėjusius produktus.
Vieni lengva ranka sviedžia į šiukšliadėžę nepatikusio skonio maistą – kam save kankinti. Juk tuoj pat gali jį pakeisti skonio receptorius kutenančiu kąsneliu.
Kiti skrupulingai apskaičiuoja savo porcijas dienai, savaitei ir net lėkštę išlaižo. Išmesti gerą maistą jiems tikra nuodėmė.
Man irgi atrodo, kad lengva ranka švaistyti maistą, tikrai negerai. Kai nerūšiavau maisto atliekų, jei prireikdavo išmesti duonos riekelę, įvyniodavau ją į servetėlę, gal jos prireiks konteineriuose besirausiantiems žmonėms.
Pradėjusi maisto atliekas rūšiuoti, jaučiuosi geriau, nes žinau, kad tos atliekos bus perdirbtos, vėl visiems pasitarnaus.
Taigi vartokime maistą racionaliai ir atsakingai. Rūšiuokime. Tuomet gyvensime kaip tikri karaliai.