„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Skulptoriaus Juozo Kėdainio Kupiškiui dovanotose knygose išliko bičiulių dedikacijos, studentų palinkėjimai, paties profesoriaus ranka pasižymėtos pavardės. Kupiškio viešajai bibliotekai patikėtas maždaug keturių tūkstančių leidinių rinkinys atskleidžia menininko interesus ir žmones, su kuriais jį siejo kūryba ir draugystė. Šias knygas gali pavartyti kiekvienas, reikia tik užsukti į biblioteką.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Profesorius pasitinka fotografijoje
Į Kupiškio viešosios bibliotekos Kupiškio krašto pažinimo skyrių atėjusį lankytoją tarsi pasitinka pats J. Kėdainis – skulptorius žvelgia iš portretinės fotografijos. Čia saugoma asmeninė jo biblioteka, kurios pagrindą sudaro įvairiose pasaulio šalyse išleista meno literatūra.
Apie šį palikimą papasakojo jį prižiūrinti bibliotekininkė Nida Galvanauskienė ir skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Jolita Pipynienė.
Pasak N. Galvanauskienės, biblioteka atvira visiems. Knygos į namus neišduodamos, bet vietoje jas galima apžiūrėti ir vartyti.
„Kas beužsuktų, ar mokiniai, ar ekskursantai, ar nuolatiniai bibliotekos skaitytojai, visiems pristatoma J. Kėdainio asmeninė biblioteka, papasakojama apie šį menininką. Parodomos įdomesnės, retesnės šios bibliotekos knygos, skulptoriaus darbų reprodukcijos“, – sakė bibliotekininkė.
Vaikams smalsu ir tai, kas sudėta aukščiausiose lentynose. Jie mėgsta palypėti kopėtėlėmis ir pasižvalgyti po viršuje saugomus leidinius.
Dedikacijos pasakoja apie žmones
Tarp retesnių rinkinio knygų – 1850 metais išleista Dantės „Dieviškoji komedija“, iliustruota keturių dalių Lenkijos istorija, originaliu įrišimu išsiskiriantys leidiniai iš Japonijos. Pastaruosius susidomėję apžiūrėjo ir bibliotekoje apsilankę japonų turistai.
Viena bibliotekininkės išskiriamų knygų – Motiejaus Valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“. Ją skulptoriui padovanojo Povilas Zulonas. Apie tai byloja knygoje paliktas įrašas.
Autorės nuotraukos
Knygų dedikacijos atveria ir įvairias skulptoriaus pažintis. Daug meno albumų ir kitų leidinių jam siuntė mokslo draugas, dailininkas Adolfas Vaičaitis, 1944 metais pasitraukęs iš Lietuvos ir vėliau gyvenęs Australijoje. Kai kuriose knygose išlikę ilgi jo įrašai.
Bibliotekininkė parodė ir studentų profesoriui dovanotą knygą. Palinkėjimus jie patvirtino parašais, J. Kėdainis kitame puslapyje pieštuku tiksliai surašė jų pavardes, kad būtų aišku, kas įteikė šią dovaną.
Kai kuriuose leidiniuose įklijuoti grafiko Antano Kučo skulptoriui sukurti ekslibrisai. Pasak N. Galvanauskienės, savo knygas J. Kėdainis žymėjo parašu ar inicialais J. K., jas labai brangino ir neskolindavo.
Biblioteka buvo reikalinga darbui
Skulptoriaus meno albumai ir meno literatūra, bibliotekininkės duomenimis, sudaro apie 60 procentų rinkinio. Leidinių yra daugiau nei dešimčia užsienio kalbų. J. Kėdainis mokėjo vokiečių, lenkų ir rusų kalbas, tačiau meno albumus galėjo studijuoti ir nesuprasdamas viso jų teksto.
Ši biblioteka buvo svarbi jo, kaip kūrėjo ir pedagogo, darbo dalis. J. Kėdainis domėjosi užsienio menininkais, norėjo pažinti platesnį kūrybos kontekstą ir suprasti, ar savarankiški jo studentų sumanymai.
„J. Kėdainis sakydavo, kad svarbu pažinti užsienio menininkų darbus, kūrybą. Jei apie tai nieko nenusimanys, tai nežinos, ar jo studentai nenusižiūri į juos“, – pasakojo N. Galvanauskienė.
Rinkinyje yra ir anatomijai skirtų leidinių – skulptoriui reikėjo gerai išmanyti žmogaus kūno sandarą.
Knygos, dedikacijos ir užrašai liudija artimą santykį su studentais. Pasak bibliotekininkės, kai kurie profesorių vadindavo ir tėvu. Jis padėdavo stokojantiems, nes ir pats studijų metais buvo patyręs nepriteklių. Taupydamas popierių piešdavo ir rašydavo ant įvairių jo skiaučių.
Į Kupiškį – pilnas autobusiukas
Asmeninė biblioteka Kupiškį pasiekė skulptoriaus sesers, tekstilininkės tautodailininkės Bronės Kėdainytės, pastangomis, vykdant brolio valią.
N. Galvanauskienė prisimena kelionę bibliotekos autobusiuku į Kauną. Skulptoriaus butas buvo kuklus: lova, rašomasis stalas, sieninės lentynos su knygomis. Šalia stovėjo fotografijų ir laiškų prikrautos dėžės.
Bibliotekos darbuotojus pasitikusi B. Kėdainytė pavaišino silke su grybais. Ši buitinė detalė bibliotekininkei įstrigo neatsitiktinai, kadangi skulptoriaus sesuo mėgo grybauti, pažinojo ir gimtinės, ir Pakaunės miškelius.
Į Kupiškį darbuotojai grįžo su pilnu autobusiuku knygų ir dokumentų dėžėmis. Prasidėjo rinkinio tvarkymas, inventorinimas ir rengimas lankytojams.
Pasak N. Galvanauskienės, knygos pargabentos 2000 metais, asmeninė biblioteka oficialiai atidaryta 2001 metų birželio 13 dieną.
B. Kėdainytė norėjo vienoje vietoje sutelkti ir brolio knygas, ir kūrinius. Tačiau bibliotekai trūko patalpų, todėl skulptūros perduotos Kupiškio muziejui.
Dabar bibliotekoje galima pamatyti kelis iš muziejaus pasiskolintus darbus. Anot pašnekovės, bibliotekai priklauso J. Kėdainio sukurtas kraštiečio poeto Jono Graičiūno portretinis biustas.
Kviečia atrasti iš naujo
Ar šiuo rinkiniu domimasi? Bibliotekininkės prisimena Vilniaus dailės akademijos studentų apsilankymus, užsukančius dailės mokytojus, meno mėgėjus ir krašto istorija besidominčius skaitytojus.
Vis dėlto, N. Galvanauskienės vertinimu, pastaruoju metu sumažėjo susidomėjimas. Biblioteka parengė edukaciją apie J. Kėdainį, jo knygas ir kūrybinį palikimą. Skulptoriaus šimtmečio proga mokiniai pagal jo eskizus kūrė savo darbelius.
„Kviečiu visus užsukti į J. Kėdainio biblioteką, ir tuos, kurie čia lankėsi, ir dar nebuvusius, pasidomėti skulptoriaus palikimu. Čia sukauptus meno ir kitokios informacijos lobynus verta pamatyti realiai ir pagilinti savo žinias“, – ragino bibliotekininkė.
Šio rinkinio vertė atsiveria paėmus knygą į rankas: viename puslapyje – meno kūrinio reprodukcija, kitame – draugo dedikacija ar profesoriaus pieštuku paliktas įrašas. Taip asmeninė biblioteka padeda priartėti ir prie paties jos šeimininko.
Apie skulptorių Juozą Kėdainį
Skulptorius Juozas Kėdainis gimė 1915 metų gruodžio 31 dieną Karaliūniškio sodž. (Kupiškio valsč.) Angelės Balaišytės ir Justino Kėdainių šeimoje.
1924–1929 metais lankė Migonių pradžios mokyklą. 1929–1933 metais mokėsi Kupiškio progimnazijoje.
1933–1939 metais mokėsi Kauno meno mokykloje ir įgijo plastinio meno dalykų mokytojo kvalifikaciją. Baigiamasis darbas bareljefas „Ganykloje“.
1944 metais pradėjo dalyvauti parodose. 1945–1951 metais dėstė Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
1946 metais priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1952 metais Vilniaus valstybinio dailės instituto Piešimo katedros vyr. dėstytojas. Nuo 1970 metų – profesorius. 1958 metais apdovanotas LTSR valstybine premija už skulptūrą „Arklininkas“. 1965 metais suteiktas Lietuvos liaudies dailininko vardas.
Gyveno Kaune, turėjo dirbtuves Vilniuje. Mirė 1998 metų lapkričio 12 dieną, palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.
Kupiškio viešosios bibliotekos inf.
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur