Europoje džiaugiamasi, kad triuškinamas respublikonų pralaimėjimas JAV kadencijos vidurio rinkimuose susilpnino prezidento Donaldo Trumpo pozicijas. Tačiau nėra garantijų, kad šis politinis sukrėtimas pakeis pagrindines JAV politikos kryptis.
Štai sritys, kuriose europiečiai tikėsis pokyčių.
Ar Trumpas bus pažabotas?
Po muitų politikos svyravimų, Ukrainos menkinimo ir grasinimų Grenlandijai Briuselio diplomatai palankiai įvertino rinkimų rezultatus.
„Čia jaučiamas palengvėjimas, nes tai gali būti Trumpo eros pabaigos pradžia. Niekas tuo nesidžiaugia labiau už europiečius“, – sakė vienas diplomatas, kaip ir kiti pašnekovai, pageidavęs likti anonimiškas.
Pirmiausia tikimasi, kad demokratų pergalės padės pažaboti D. Trumpą ir bent jau vidaus politikoje pakreipti padėtį tinkama linkme.
„Tikimasi, kad valdžių kontrolės ir atsvarų sistema padės susigrąžinti pasitikėjimą JAV politine sistema“, – sakė kitas aukšto rango ES diplomatas.
Tačiau taip pat akivaizdu, kad D. Trumpo vykdoma JAV užsisklendimo politika greičiausiai nesikeis.
„Keisis nebent tai, kad JAV dar labiau susitelks į vidaus reikalus ir politinę Baltųjų rūmų bei Kongreso kovą“, – sakė trečiasis diplomatas.
Užsienio politikoje D. Trumpas ir toliau galės veikti laisviau, be to, gali tapti dar agresyvesnis.
„Trumpas vis dar turi vykdomosios valdžios įgaliojimus ir nepaiso Kongreso“, – sakė tas pats diplomatas.
Ukraina
Europa, nors ir atsargiai, tikisi, kad Vašingtonas pakeis požiūrį į karą Ukrainoje. Prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas vėl užsipuolė Ukrainą ir ėmė rodyti palankumą Rusijai, Vašingtonui atnaujinus pastangas užbaigti karą.
Demokratų pergalė sustiprins Kongrese aktyviau Ukrainą remiančių įstatymų leidėjų pozicijas. Jie galėtų spausti D. Trumpą keisti politikos kryptį. Tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos vėl taps viena pagrindinių Ukrainos finansinės paramos teikėjų.
Briuselio pareigūnai teigia daugiausia dėmesio skiriantys tam, kaip kitąmet padengti 70 mlrd. eurų Ukrainos biudžeto deficitą. Jie ragina kitas šalis, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją, labiau prisidėti prie paramos, tačiau JAV pagalbos nebesitiki.
Iranas
D. Trumpo pradėto karo su Iranu padariniai ir toliau didina infliaciją Europoje, todėl žemyne su nerimu stebima, kaip klostysis padėtis Artimuosiuose Rytuose.
Pastarosiomis dienomis Vašingtonas surengė naujus smūgius, todėl baiminamasi, kad po rinkimų padėtis vėl gali paaštrėti.
Nerimą kelia ir nenuspėjama padėtis Izraelyje. D. Trumpo sąjungininkas Benjaminas Netanyahu po rinkimų derasi dėl politinių susitarimų.
Karinės pajėgos
NATO sąjungininkės Europoje su nerimu laukia Pentagono atliekamos JAV karinių pajėgų Europoje peržiūros rezultatų. Jie veikiausiai bus paskelbti gruodį.
Keli diplomatai anksčiau sakė nemanantys, kad kadencijos vidurio rinkimai turės įtakos šios peržiūros rezultatams.
Demokratai taip pat grasina imtis veiksmų prieš JAV gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą, vieną griežčiausiai Europos atžvilgiu nusiteikusių Pentagono pareigūnų.
Nepaisant to, europiečiai tvirtina neatsisakysiantys pastangų prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.
Muitai
Vienas didžiausių Europos nesutarimų su D. Trumpu kyla dėl jo įvestų muitų. Mažai tikėtina, kad jis atsisakytų vienos pagrindinių savo ekonominės politikos priemonių.
Demokratų pastangos sumažinti infliaciją galėtų paskatinti juos siekti panaikinti dalį šių priemonių. Tačiau dalis muitų, tikėtina, liks galioti.
Neseniai Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos atlikta apklausa parodė, kad tik ketvirtadalis amerikiečių pritaria visų muitų ES panaikinimui.
Skaitmeninė politika
Dar viena nesutarimų sritis – D. Trumpo nepritarimas ES pastangoms riboti didžiųjų technologijų bendrovių veiklą.
Demokratams žadant apriboti Silicio slėnio bendrovių galią, Europa tikisi sulaukti mažesnio pasipriešinimo savo iniciatyvoms.
„Neketiname keisti skaitmeninių taisyklių ir nesitikime, kad Baltieji rūmai pakeis savo poziciją šiais klausimais“, – sakė ES pareigūnas.
„Tačiau tikimės daugiau galimybių diskutuoti ir bendradarbiauti su Kongresu sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse“, – pridūrė jis.
Viljama Sudikienė (AFP)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama