Ilgėjantys vakarai, vis labiau darganoti orai, Vėlinių ir Visų Šventųjų šventės mums primena apie artėjančią metų pabaigą.
Nejučia ir mes kažkiek stabtelime, sulėtėja mūsų gyvenimo tėkmė. Greičiausiai ne vienas susimąstome ir apie būties ir egzistencijos klausimus.
Taip norisi, kad šis metų laikas būtų gera proga atidžiau pažvelgti į savo vidinį pasaulį, prisiminti, kas mus įkvepia, kur atrandame paguodą. Nepaisant visų nuogąstavimų labai norisi, kad mokėtume išlikti vilties žmonėmis. Šiandieną pasaulis išgyvena daugybę iššūkių, bet mes gyvename kaip niekada sočiai ir gerai. Gal tik dvasinio maisto pritrūkstame.
Paprasti dalykai pripildo žmogaus širdį: ištartas ir išgirstas geras žodis, šypsena ar laikas, kurį dovanojame vieni kitiems. Kaip džiaugiasi širdis, kai perskaitome turiningą knygą, pamatome vertingą kino filmą arba dalyvaujame kultūriniame renginyje.
Pripildo mūsų dvasią nuoširdi malda šv. Mišių aukoje arba tiesiog namuose, kai pakeliame savo akis į Dangų suprasdami, kaip mums visiems reikia Tavo palaimos ir vedimo, vilties ir ramybės.
Vėlinių laiku prisimename tuos, kurie jau Viešpaties namuose, bet taip neseniai, rodos, buvo kartu ir mūsų namuose. Gera, kad tikėjimas mums dovanoja amžinojo gyvenimo viltį, primindamas, kad užbaigę šią žemišką kelionę susitiksime amžinojoje Tėvynėje – Dievo artumoje.
Kaip mus guodžia Šventojo Rašto žodžiai, kurie sako: ,,Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, ką žmogui sunku suvokti protu, Dievas ypatingus dalykus yra paruošęs kiekvienam, kas Jį myli.“ Tad su dėkingumu prisimename savo brangius iškeliavusius, prisimename tą laiką, kurį praleidome kartu, laiką, kuriame buvo tiek daug visko. Kartais išgyvename ir ilgesį, tai yra natūralus žmogiškas jausmas.
Šiomis dienomis gausiai lankysime kapines, uždegsime žvakeles, papuošime žiedais, bet labiausiai norėtųsi, kad mūsų širdyse degtų ryškiausia maldos šviesa, mūsų viduje žydėtų gražiausi ir nevystantys žiedai prisimenant Juos ir linkint Dievo artumo.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais kun. Normundas FIGURINAS