Artėja Vėlinės arba Ilgės – mirusiųjų pagerbimo šventė. Senoviškas baltiškas šios šventės pavadinimas asocijuojasi su ilgesiu. Tas jausmas neretai užplūsta stovint prie artimųjų kapų žvarbų rudenį. Jį kažkiek gali apmalšinti tik išėjusio į dausas žmogaus prisiminimas. Visiems gerai žinoma, net banaloka sentencija, kad žmogus gyvas tol, kol prisimenamas. Išties taip yra. Šis žinojimas guodžia, apramina ir gali net keisti žmonių gyvenimus.
Tokios mintys kilo pasikalbėjus su Romute Martišiūniene, kraštiete iš Antašavos.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Senos nuotraukos galia
Prisiminimai ne tik tupi žmonių galvose, daug jų fiksuota ir nuotraukose, vaizdo įrašuose. Kaip tik viena nuotrauka feisbuke Romutei atvėrė naujus mirusios mamos pažinimo klodus ir prieš Vėlines sukėlė sentimentų pliūpsnį.
Plačiau skaitykite spalio 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Nuotrauka iš Antašavos bibliotekos archyvo