Pastaruoju metu daugybei žmonių ramybės neduoda įkyriai prie kūno, maisto produktų ar gėrimų skraidžiojančios vapsvos. Šis vabzdžių elgesys pastebimas ne tik gamtoje, šalia gėlynų ar augalėtų vietų, bet ir miestų centruose, lauko terasose, kai kurie žmonės mato ir pro namų langus į vidų bandančias patekti vapsvas.
Kas vilioja šiuos vabzdžius ir kaip elgtis jiems įgėlus, papasakojo vaistininkė Asta Krušnienė.
Kodėl vapsvos lenda prie žmogaus?
Vapsvos Lietuvos gamtoje dažnai sutinkamos. Įprastai jų kolonijų daugėja pavasarį, vasarą šis skaičius pasiekia piką, vienoje kolonijoje gali būti ir daugiau nei tūkstantis vapsvų. Visgi šiltaisiais sezonais vapsvos prie žmonių artinasi rečiau, nes jų pagrindinę mitybą sudaro gėlių nektaras, saldžios uogos, vaisiai ar smulkūs vabzdžiai.
Artėjant rudeniui vapsvų pamažu mažėja, be to sunkiau surasti maisto augmenijoje, nes medžiai nebežydi, mažiau gėlių, cukraus vapsvos gali gauti nebent iš obuolių ar kriaušių.
„Medžių drevėse ir šakose, namų įtrūkimo vietose ar kampuose, vandens telkinių pakrantėse ir kitose nuo vėjo saugesnėse vietose kolonijas turinčios vapsvos pradeda ieškoti cukraus šaltinių arčiau žmonių. Jas patraukia vaisiniai ir kiti saldūs kvapai, tad vapsvų atsiranda prie maisto patiekalų, saldžių gėrimų, taip pat pasikvėpinus, naudojant kvapią kosmetiką ar higienos priemones“, – pasakoja vaistininkė A. Krušnienė.
Įgelti gali ne vieną kartą
Vapsvų dėmesį gali atkreipti ryškios, šviesos spalvos, primenančios gėlių žiedus, greitesni judesiai, prakaito kvapas. Viena didžiausių klaidų susidūrus su vapsva – ją bandyti nuvyti staigiais rankų judesiais ar imti nuo jos bėgti. Tada vapsva gali pajusti grėsmę ir bandyti apsiginti – gelti.
Įgėlus vapsvai skausmas pajuntamas iš karto, vėliau gali pasireikšti niežėjimas, raudonis, patinimas. Taip yra dėl suleidžiamų į odą nuodų, kurių baltymai sukelia toksinę reakciją.
Visgi reikėtų suprasti, kad nemalonumai gali nesibaigti, nes vapsvos, kaip ir širšės, gali gelti tai pačiai aukai ne vieną kartą. Negana to, žmogui įgėlusi vapsva į orą išleidžia tam tikras chemines daleles, kurios tarsi signalizuoja netoliese esančioms vapsvoms atskubėti į pagalbą.
„Pirmiausia reikėtų pašalinti geluonį. Įgeltą vietą rekomenduočiau dezinfekuoti ar nuplauti vandeniu ir muilu, galima uždėti vėsų kompresą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas. Patarčiau bent keletą valandų nebūti fiziškai aktyviems, kad nuodai neplistų po kūną.
Jei nemalonūs simptomai nepraeina per keletą parų, stiprėja, prastėja savijauta, galima išgerti antihistaminų ar vaistų nuo skausmo ir uždegimo, įgėlimo vietą patepti alergiją ir uždegimą slopinančia priemone. Kokias priemones pasirinkti, visada pakonsultuos vaistininkai“, – pataria A. Krušnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad įgėlus vapsvai, tinimas ir pažeistos vietos jautrumas gali jaustis dvi dienas ar šiek tiek ilgiau.
Sunkesni atvejai
Kai kuriems žmonėms vapsvos įgėlimas gali sukelti ir stipresnę alerginę reakciją, ypač jei įgelta ne vieną kartą ar į jautrias kūno vietas, pavyzdžiui, kaklą, liežuvį, ausį, gerklę, veidą. Stipri alerginė reakcija gali pasireikšti ryškiu patinimu, skausmu ir raudoniu, tęstis apie savaitę. Vis dėlto ši būklė nekelia pavojaus gyvybei, visai kitaip nei ūmi alerginė reakcija – anafilaksinis šokas.
„Anafilaksinio šoko metu oda gali pabalti ar parausti, kūną staiga gali išberti pūkšlėmis, gali imti tinti kvėpavimo takai, susilpnėti pulsas ir kraujo spaudimas, pasireikšti bendras silpnumas, galvos svaigimas, kankinti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia ji ir priduria, kad apie savo alergiją žinantys žmonės kartu su savimi turėtų nešiotis automatinį epinefrino injektorių.
Kaip išvengti?
Siekiant sumažinti vapsvų įgėlimo riziką, A. Krušnienė ragina gamtoje nepalikti neuždengtų maisto produktų ar gėrimų, nes į jų vidų patekus vapsvai, galima netyčia ją praryti.
Jei vapsva įgels į gerklės vidų, gali kilti nemenkas pavojus gyvybei dėl kvėpavimo takų ištinimo.
„Rekomenduočiau nevaikščioti basomis per žolę, dirbant sodo darbus mūvėti pirštines. Taip pat esant didesniam vapsvų aktyvumui patartina vengti ryškių ir gėlėtų drabužių, verčiau rinktis žemiškus, blankius atspalvius. Saldžiai kvepiančių kosmetikos priemonių, šampūnų, plaukų formavimo priemonių, kvepalų ir audinių minkštiklių irgi reikėtų vengti, jei norime atsiginti vapsvų. Rugsėjo pabaigoje vapsvų turėtų gerokai sumažėti, tad griežtų prevencijos priemonių tikriausiai nebeprireiks“, – sako vaistininkė.
„Camelia“ pranešimas spaudai