2025-ųjų spalio 17-osios vakarą virš Liujango upės Hunano provincijoje į dangų pakilo beveik 16 tūkstančių dronų kartu su tūkstančiais fejerverkų. Šis įspūdingas reginys vienu ypu pagerino net du Gineso rekordus, nors patys vietos gyventojai į tai reagavo gana ramiai.
Liujangas išties nėra tas miestas, kuris pasitenkina vienkartiniais stebuklais. Čia fejerverkai diktuoja viską nuo ekonomikos pulsavimo ir darbo vietų iki šeštadienio vakaro laisvalaikio. Būtent savaitgalio pramogos nusipelno atskiro dėmesio, mat nuo 2023 metų kiekvieną šeštadienį apie aštuntą vakaro virš upės dangų nušviečia teminiai pirotechnikos, dronų, lazerių ir projekcijų šou. Per pastaruosius kelerius metus šie pasirodymai pritraukė per 6 milijonus lankytojų ir vietos ekonomikai atnešė apie 18 milijardų juanių (maždaug 2,5 milijardo JAV dolerių). Taip nedidelis, apie 1,4 milijono gyventojų turintis ir vos už 70 kilometrų nuo provincijos sostinės Čangšos nutolęs pramonės centras staiga virto viena karščiausių Kinijos turizmo krypčių. Ir visa tai pavyko pasiekti tiesiog pradėjus reguliariai rodyti tai, ką vietos gamyklos ir taip gamina kasdien.
Liujango fejerverkų istorija driekiasi iki pat Tangų dinastijos laikų, maždaug septintojo amžiaus, kai vietos legendos byloja, jog vienuolis, vardu Li Tianas, sugalvojo pripildyti bambuko vamzdelį parako ir įmesti jį į ugnį. Griausmingas sprogimas turėjo atbaidyti piktąsias dvasias nuo Nančiuano upės pakrančių kaimų. Nuo šio atradimo prabėgo maždaug 1300 metų, ir per tą laiką provincijos užkampis, kur pavieniai entuziastai trynė salietrą su anglimi bei siera, virto neginčijama pasaulio fejerverkų sostine. Dabar čia veikia per tūkstantį gamyklų, kurios kuria visą pirotechnikos magiją nuo parako mišinių ir popieriaus iki dagčių, spalvų chemijos bei galutinio produkto surinkimo. Šios gamybos mastus be konteksto suvokti sunku, bet pabandykime įsivaizduoti: Kinija pagamina apie 90 procentų visų pasaulio fejerverkų, o vien Liujangui tenka maždaug 60–70 procentų šalies eksporto. Vadinasi, kas antras ar trečias fejerverkas, nudažantis dangų per Naujuosius metus ar bet kokią kitą šventę pasaulyje, gimė būtent šiame Hunano provincijos mieste. 2024 metais visos Liujango pirotechnikos pramonės metinė produkcija jau antrus metus iš eilės perkopė 50 milijardų juanių ribą, o prie gamybos linijų dirba apie 300 tūkstančių žmonių, kas sudaro maždaug penktadalį visų miesto gyventojų.
Visgi gaminti fejerverkus ir juos rodyti publikai yra dvi visiškai skirtingos patirtys. Ilgą laiką Liujangas tebuvo didžiulė pramonės bazė, iš kurios produkcija iškeliaudavo sproginėti kitose šalyse bei miestuose, o vietiniams likdavo tik gamyklų kaminai ir sandėliai be jokių įspūdingų reginių. Situacija kardinaliai pasikeitė 2023 metais, kai vietos valdžia kartu su pirotechnikos verslu nusprendė, kad didžiąją dalį pasaulio fejerverkų gaminantis miestas privalo ir pats reguliariai jais džiaugtis. Taip gimė savaitgalio šou idėja ant upės kranto įkurtoje „Sky Theatre“ erdvėje, kuri iš senos stebėjimo aikštelės virto modernia, drugelio formą primenančia scena, talpinančia per 9 tūkstančius žiūrovų. Dabar kiekvieną šeštadienio vakarą čia vyksta nuo 15 iki 45 minučių trunkantys pasirodymai, priklausomai nuo sezono, ir kiekvienas jų kaskart pasiūlo vis kitokią temą. Vieni šou akcentuoja vietos gamtą ir kultūrą, kiti meistriškai perpina populiariosios kultūros elementus, animacinius personažus ar tradicinius kinų motyvus su įspūdingomis dronų formacijomis danguje. Bilietai tekainuoja simbolinį vieną juanį, tačiau juos tenka medžioti „Fireworks Cloud“ programėlėje – antradieniais atidaryta rezervacija iššluojama per kelias minutes. Nespėjusieji nenusimena ir atvažiuoja pasirodymą stebėti tiesiog nuo upės krantų, gretimų aikščių ar gatvių, nes fejerverkai danguje matomi iš toli. Pasitinkant 2026-uosius, į Liujangą per vieną vakarą suplūdo per 160 tūkstančių svečių, kas pusantro milijono gyventojų turinčiam miestui yra didžiulis skaičius, o aplinkiniai viešbučiai ir restoranai buvo perpildyti jau penktadienį. Tą šventinį vakarą šou truko net 85 minutes, iš kurių pusvalandį dangų raižė gryni fejerverkai kartu su dviejų tūkstančių dronų choreografija, o bilietai buvo iššluoti vos tik atsidarė sistema.
Minėtas rekordinis spalio pasirodymas su beveik 16 tūkstančių dronų kilstelėjo kartelę į visiškai kitą lygį net ir pagal aukštus paties Liujango standartus. Šou, pavadinto „Viena gėlė, vienas medis, vienas pasaulis“, metu pirotechnikos užtaisus nešantys dronai danguje formavo milžiniškas žydinčių augalų figūras, kurios sproginėjo tobulai sinchroniškai, kurdamos tokius vaizdinius, kokių vien tradiciniais fejerverkais išgauti tiesiog neįmanoma. Nors tą patį vakarą buvo pasiekti du Gineso rekordai, o pasirodymas truko gerokai ilgiau nei įprastą šeštadienį, tikroji renginio žinutė slypėjo kitur. Liujangas akivaizdžiai parodė, kad dronai ir fejerverkai nėra konkurentai, o atvirkščiai – tai vienas kitą papildantys įrankiai, atveriantys duris į neregėtus vizualinius efektus. Kadangi pastaraisiais metais Kinijos aplinkosaugos taisyklės griežtėja ir verčia mažinti dūmų bei oro taršą, dronai tapo tobulu sprendimu, leidžiančiu išlaikyti šou didybę ir kartu pritaikyti inovacijas. Tai leido vietos pirotechnikos pramonei ne tik išgyventi griežtėjančių reikalavimų epochoje, bet ir evoliucionuoti sukuriant patrauklesnį produktą nei bet kada anksčiau.
Žvelgiant plačiau, Liujango sėkmės receptas turi nemažai bendro su Kanados Niagaros krioklių fejerverkų serija, kur kasdienis penkių minučių šou, vykstantis 212 vakarų per metus, tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl turistai nusprendžia likti nakvynei, o ne grįžti namo po pietų. Abu pavyzdžiai puikiai iliustruoja tą patį veikimo principą: reguliarūs fejerverkai veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip tvari turizmo infrastruktūra, keičianti žmonių elgesį ir nukreipianti pinigų srautus. Liujango atvejis galbūt net įdomesnis, nes čia kassavaitiniai pasirodymai ne tik traukia lankytojus, bet ir iš esmės perrašo miesto identitetą pasaulio akyse – iš uždaros pramonės zonos paverčia jį atvira kultūros bei turizmo kryptimi. Šias pastangas įvertino ir Kinijos valdžia, suteikusi miestui prestižinį „Nacionalinės kultūrinio turizmo integracijos demonstracinės zonos“ titulą, tad kiti šalies miestai jau bando kopijuoti šį modelį, nors retas kuris gali pasigirti turintis tokį galingą pirotechnikos pamatą po kojomis.
Toks inovatyvus požiūris itin aktualus ir mūsų šalies profesionalams, pavyzdžiui, „Saliutas.lt“ komandai, kuri 2024 metais triumfavo ir nuskynė pirmąją vietą 32-ajame Tarptautiniame Hanoverio fejerverkų festivalyje. Jie dirba Europos pirotechnikos rinkos kontekste, kuri vis dar tvirtai orientuojasi į vienkartines progas – vestuves, Naujųjų metų sutikimą ar miesto šventes, o reguliaraus šou formatas čia dar neatėjo. Tačiau Liujango ir Niagaros pavyzdžiai rodo, kad fejerverkai neprivalo būti tik reta šventinė kulminacija, jie gali tapti nuolatiniu regiono produktu, nes žmonės noriai keliaus stebėti naktinio dangaus spektaklių, jei tik žinos, kad kiekvieną savaitgalį jų laukia kažkas ypatingo. Lietuvoje tokio masto reguliarių projektų dar niekas nebandė, bet įsivaizduokime vasaros sezoną prie mūsų ežerų ar upių, kur poilsiautojai ir taip leidžia savaitgalius – būtent tokioje aplinkoje formatas galėtų puikiai suveikti, nes principas išlieka tas pats: duokite žmonėms priežastį likti iki vakaro, ir jie liks. Liujangas tą puikiai suprato ir savo pramoninį paveldą pavertė milijardus generuojančia savaitgalio tradicija, o vietos pirotechnikos meistrai, dešimtmečius dirbę vien eksportui ir niekada nematę, kaip jų produktai sprogsta kitame pasaulio krašte, dabar kiekvieną šeštadienį gali atsistoti prie upės kranto ir patys pasimėgauti savo darbo vaisiais.
„Potissimus“ inf. ir nuotraukos
Užs. Nr.667