Šiandien visur daug neigiamos, keliančios nerimą informacijos. Pabandžiau paieškoti, kas aplink yra gero ir įdomaus.
Toli nereikėjo ieškoti. Miesto centrinėje aikštėje, beveik po mano langais, kurį laiką stropiai žolę pjauna robotas. Kaskart žvilgteliu, kur jis darbuojasi. Gerai matyti ir roboto garažas, arba energijos įkrovimo stotelė.
Keletą roboto nuotraukų nusiunčiau vaikams, kad žinotų, jog Kupiškis koja kojon žengia su naujovėmis. Iš jų sulaukiau atsakymo, kad aš tą robotą ganau lyg anūką. Pasijuokėme. Taigi nuo šiol jis gavo ir Anūko vardą.
Juo labiausiai domisi patys mažiausi kupiškėnai. Antai vienas pribėgo ir paglostė robotą, kitas palietė rankyte ir nubėgo pas tėvus džiugiai šaukdamas, kad tas daiktas nesikandžioja.
Kartais jį aploja išvesti pavedžioti šunys. Gal išsigąsta nematyto, prietemoje su įjungtomis šviesomis judančio daikto.
Suaugusieji irgi kartais stabteli aptarti roboto darbo kokybės. Matyti, kad jis kasdien tobulėja, nebestoviniuoja ties aukštesne piene.
Ryte regiu, kaip per aikštę skuba į darbą žmonės. Pro juos į savo tarnybą tuo pačiu keliu tyliai, bet tvirtai į žolės plotus juda ir robotas Anūkas. Praeiviai su juo apsiprato ir nebekreipia dėmesio. Toks iš pirmo žvilgsnio siurrealistinis vaizdas, bet jis ir pas mus tampa kasdienybe.
Žinoma, šios žoliapjovės Lietuvoje seniai nebe naujiena, darbuojasi privačiose sodybose, žaliuosiuose didmiesčių plotuose. Jų turi ir kupiškėnai. Visgi robotas, dirbantis mums visiems, čia pirmasis.
Gali kilti minčių, kad žolę pjaunantis robotas atims darbą iš žmonių. Manau, kad taip nenutiks. Viešų žaliųjų plotų turime per akis, ir robotai nepigūs. Be to, žmogus jų darbą programuoja, kontroliuoja. Žinia tokia, kad bus darbo, bet reikalaujančio aukštesnės kvalifikacijos.
Svarbiausia, kad robotas toliau tyliai ir stropiai darbuotųsi, kad nekiltų noras kokiam nors apkvaitusiam vandalui prieš jį pakelti rankos.
Kita gera naujiena, kuria pasidžiaugė į redakciją skambinęs kupiškėnas, kad pagaliau išmintingai pradėti tvarkyti kaimo žvyrkeliai, imtasi kelkraščių ir griovių palei kelią atstatymo, kad vandens nuolydį kelias turėtų iš abiejų pusių.
Kai kurie seniūnai sakė, kad taip kelius savo valdose po mažą gabalą tvarko ne pirmi metai. Didesniems užmojams stinga lėšų. Gal šiuo metu tokie kelio atstatymo darbai masiškesni ir labiau pastebimi gyventojams.
Kuo dar galėtume pasidžiaugti? Tikriausiai atskubančia vasara, laukiančiomis kelionėmis, įdomiais renginiais ir taikiu dangumi. Tegul virš mūsų galvų skraido tik aeroklubo lėktuvai.