Kupiškio miestas gimtadienį balandžio 29-ąją pasitiko šventine kultūrine programa. Viena jos dalių buvo Kupiškio muziejuje, kur lankytojams pristatyta paroda „Adventus regis: valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro vizitai Kupiškyje“.
Muziejininkai šią parodą organizavo kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi. Šventinę nuotaiką per renginį kėlė Kupiškio meno mokyklos mokinių muzikiniai pasirodymai.
Miglė ZAKARAUSKAITĖ
Parodos parengimo motyvai
Kupiškio miestas kurį laiką savo gimtadienį tapatina su balandžio 29-ąja. Būtent šią dieną 1480 metais į Krokuvos universiteto studentų sąrašus įsirašė Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Muziejus, norėdamas išnaudoti šią dieną miesto istorinės tapatybės atskleidimui, rengia tęstinę programą iki pat 2030-ųjų, kai minėsime 550 metų miesto gimtadienį.
Šįmet muziejininkai sutelkė dėmesį į karališkąją Kupiškio atmintį, kuri iki šiol dar neatrasta, bet svarbi Kupiškio miesto istorijos dalis, atverianti įvairiapusę miesto praeitį.
Paroda pavadinta „Adventus regis“ neatsitiktinai. Karalių įžengimas (lotyniškai adventus regis) – išskirtinis Kupiškio istorijos įvykis, XVI amžiuje nutikęs bent du kartus. 1557 m. rugpjūčio 17 d. į Kupiškį įžengė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1520–1572 m.) ir savo valdoje viešėjo keturias dienas. 1582 m. kovo 6 d. Kupiškyje lankėsi Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1533–1586 m.). Karalių dėmesys miestui susijęs su karinių kampanijų tikslais, o istoriškai pagrįsti valdovų vizitai Kupiškyje rodo strateginę Kupiškio svarbą senosios Lietuvos istorijoje.
Nacionalinės reikšmės eksponatai
Per parodos atidarymo renginį lankytojai galėjo susipažinti su valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karališkąją atmintį liudijančiomis muziejinėmis vertybėmis. O jų, bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, pristatyta įvairių.
Svarbi parodos dalis yra valdovų atmintį atskleidžiantys portretai, monetos ir valdovų medaliai. Išskirtiniai parodoje laikmečio dvasią spinduliuojantys renesansiniai XVI amžiaus kokliai. Eksponatai atspindi ne tik karališkuosius simbolius, bet ir temos linijas. Viena jų – karališkosios medžioklės.
Parodoje pristatytas ir Kupiškio muziejuje saugomų monetų rinkinys.
Istorinės mokslininkės atodangos
Miesto gimtadienio proga muziejuje apsilankė Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos ir archeologijos krypties doktorantė Simona Glazauskaitė. Jaunoji tyrėja rengia disertaciją apie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorinius ryšius XVI–XVIII amžiuje.
Istorikė pristatė istorinį, politinį XVI a. kontekstą, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vizito Kupiškyje reikšmę, indėlį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Įspūdį paliko tyrėjos noras atkreipti dėmesį į kartografinį palikimą ir į tai, kaip skirtingai Kupiškio miesto vardas pateikiamas įvairių laikotarpių žemėlapiuose.
S. Glazauskaitė priminė žinomas ir primirštas istorines aplinkybes. Steponas Batoras, kilęs iš Vengrijos, tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, vedęs Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę.
Mokslininkė papasakojo ir apie pirklių pamėgtą kelią, vedusį nuo Vilniaus iki Rygos per Ukmergę, Anykščius ir Kupiškį, kuriuo karalius Steponas Batoras ir atkeliavo į Kupiškį 1582 metais. Istoriniai faktai rodo, kad valdovas Kupiškyje svečiavosi ne visą parą.
Svarbiausias valdovo nuopelnas – užbaigtas karas su Livonijos ordinu, kuris buvo pradėtas Žygimanto Augusto laikais. Šis karas tęsėsi apie 25 metus.
Tada valdovas rūpinosi Rygos pavaldumo Lietuvai klausimais. Būtent šiuo klausimu valdovas susiruošė vykti į Rygą ir aplankė Kupiškį.
Kalbėdama apie valdovo nuopelnus tyrėja išskyrė, kad jam pagrįstai galima priskirti rūpinimąsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumu. Pats valdovas dalyvavo ne viename mūšyje, vykdė karinę reformą ir sustiprino kariuomenę. Svarbus indėlis ir į mokslo raidą. S. Batoras perorganizavo jėzuitų kolegiją ir suteikė Vilniaus universiteto įsteigimo privilegiją. Svarbūs nuopelnai ir tvarkant teisinę sistemą, nes S. Batoras įkūrė Lietuvos vyriausiąjį tribunolą, prisidėjo prie Trečiojo Lietuvos Statuto redakcijos.
Nauji atradimai ir viltys
S. Glazauskaitė pademonstravo iki šiol nepublikuotus Stepono Batoro valdymo dokumentus iš Vokietijos, Rygos ir Talino archyvų.
Tyrėja atkreipė dėmesį, kad Mikalojus Jonas Naruševičius, kilęs iš Kupiškio, dalyvavo sudarant taikos sutartį dėl karo baigties. Sudarant šią sutartį Lenkija nesutiko ginti Livonijos ordino, todėl tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atsakomybė, dėl šios priežasties Livonijos ordinas tapo pavaldus Lietuvai.
Tyrėja dėstydama naujus atradimus pabrėžė, kad daug istorinių faktų dar neatskleista, tad tikslingai tiriant galima reikšmingai praturtinti Kupiškio istorinę atmintį. Kupiškio muziejaus direktorius Kostas Malakauskas pritardamas šiam pastebėjimui išreiškė viltį, kad bendradarbiavimas su istorike S. Glazauskaite nesibaigs šiuo renginiu, padės Kupiškyje pristatyti dar ne vieną atradimą.
Tęstinė parodos programa
Atidaryta paroda Kupiškio muziejuje bus eksponuojama iki birželio 4 dienos, jos lankytojams bus siūloma ir plati kultūrinė programa.
Gegužės 9 ir 30 dienomis kupiškėnai ir miesto svečiai bus kviečiami į temines ekskursijas po parodą su muziejaus gidu. Kiekvienoje jų atskirai bus pristatomi valdovai Žygimantas Augustas ir Steponas Batoras, vizitai Kupiškyje ir jų atmintį įkūnijantys išskirtiniai nacionalinės reikšmės eksponatai.
Parodos programa sulauks ir tradicinių spalvų – gegužės 23 d. muziejuje paminėsime Europos muziejų naktį kartu su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyr. tyrėja-rinkinio kuratore menotyrininke Dalia Tarandaite, kuri papasakos apie XVI–XIX amžiaus Žygimanto Augusto portretus.
