Statant naują namą ar renovuojant senąjį, dažnai susiduriame su begale techninių terminų, klasių ir sertifikatų. Langai, apšiltinimo medžiagos, šildymo sistemos – viskas turi savo efektyvumo rodiklius. Tačiau vienas elementas, kuris neretai paliekamas paskutinei minutei, yra lauko durys. Tai klaida, kuri vėliau gali brangiai kainuoti tiesiogine šio žodžio prasme.
Lauko durys yra ne tik namų vizitinė kortelė, pasitinkanti svečius. Tai yra viena didžiausių angų jūsų namo sienoje, per kurią, pasirinkus netinkamą gaminį, gali „pabėgti“ didžiulis kiekis šilumos. Šiandienos statybos standartai griežtėja, o rinkoje vis dažniau skamba terminas „A++ klasė“. Tačiau kaip paprastam pirkėjui, nesančiam inžinieriumi, atskirti, ar tai tik rinkodaros triukas, ar tikrai aukščiausios energinės klasės gaminys? Šiame straipsnyje aptarsime esminius rodiklius, kurie padės atpažinti kokybę, ir paaiškinsime, kaip tokios durys realiai taupo energiją.
Ką iš tikrųjų reiškia energinė klasė?
Prieš neriant į technines detales, svarbu suprasti kontekstą. Energinio naudingumo klasės (nuo G iki A++) nurodo, kiek pastatas ar jo elementai yra efektyvūs išsaugant šilumą. Lietuvoje, siekiant statyti naujus gyvenamuosius namus, jau kurį laiką privaloma pasiekti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad namas turi būti beveik energetiškai pasyvus – naudoti minimalų kiekį energijos šildymui.
Lauko durys čia atlieka kritinį vaidmenį. Jei visas namas apšiltintas idealiai, o durys yra žemos klasės, jos veiks kaip atviras langas žiemą. Todėl durų klasifikacija yra tiesiogiai susijusi su jų gebėjimu sulaikyti šilumą viduje ir neįsileisti šalčio iš išorės.
Esminis rodiklis – Ud koeficientas
Pirmas ir svarbiausias skaičius, kurio turite ieškoti techninėje durų specifikacijoje, yra šilumos perdavimo koeficientas, žymimas simboliu Ud.
Paprastai tariant, šis skaičius rodo, kiek šilumos energijos prarandama per vieną kvadratinį metrą durų ploto, kai temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus yra vienas laipsnis. Taisyklė čia paprasta: kuo mažesnis skaičius, tuo geresnės durys.
- Senos statybos ar paprastų metalinių durų Ud koeficientas dažnai viršija 1.5 ar net 2.0 W/(m²K).
- A+ klasės namams rekomenduojamos durys, kurių Ud yra apie 1.0-0.9 W/(m²K).
- Tikros A++ klasės durys pasižymi itin žemu koeficientu, kuris dažniausiai yra 0.8 W/(m²K) ir mažesnis (kai kuriais atvejais siekia net 0.6 ar 0.58 W/(m²K)).
Taigi, jei pardavėjas teigia, kad durys yra „labai šiltos“, bet jų dokumentacijoje matote skaičių 1.3, žinokite – tai nėra A++ standartas.
Kaip vizualiai ir techniškai atpažinti A++ duris?
Vien popieriais pasikliauti nebūtina – yra keletas fizinių savybių, kurios išduoda, ar durys tikrai sukurtos taupyti energiją.
1. Varčios storis ir užpildas
Fizikos dėsnių neapgausi: norint sulaikyti šilumą, reikia izoliacijos. A++ klasės durys niekada nebus plonos. Dažniausiai jų varčios storis prasideda nuo 80 mm ir gali siekti 100 mm ar daugiau. Vidus būna užpildytas specialiomis izoliacinėmis medžiagomis – poliuretano putomis, mineraline vata ar kombinuotais daugiasluoksniais skydais.
2. Termo tiltelių nutraukimas
Jei renkatės metalines ar aliuminio duris, privalote paklausti apie „termo tiltelius“. Metalas yra puikus šilumos laidininkas (todėl radiatoriai gaminami iš metalo). Lauko duryse tai yra trūkumas. A++ lygio duryse išorinė ir vidinė metalo dalys yra atskirtos specialia medžiaga (poliamidu ar kita izoliacija), kuri neleidžia šalčiui keliauti metalu į vidų. Jei to nėra, durys peršals, rasos ir „verks“ kondensatu.
3. Tarpinės
Sandarumas yra neatsiejama šilumos dalis. Aukščiausios klasės durys dažniausiai turi ne vieną, o dvi ar net tris eiles sandarinimo tarpinių. Jos montuojamos tiek ant varčios, tiek ant staktos. Tai užtikrina, kad net pučiant stipriam vėjui, šaltas oras neprasiskverbs pro plyšius.
4. Slenkstis
Tai dažnai pamirštama detalė. A++ duryse slenkstis taip pat turi būti „šiltas“ – pagamintas iš kompozicinių medžiagų arba aliuminio su termoizoliaciniu intarpu. Paprastas metalinis slenkstis žiemą taps ledo takeliu į jūsų namus.
Jei ieškote patikimų sprendimų ir norite pamatyti, kaip atrodo realūs pavyzdžiai, rinkoje egzistuoja specializuotos kategorijos. Pavyzdžiui, aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkančios durys dažnai žymimos tiesiog A++, kas pirkėjui iškart signalizuoja apie gaminio tinkamumą pasyviam namui.
Kaip šios durys taupo energiją?
Investicija į A++ duris dažnai yra didesnė nei į standartines, todėl natūraliai kyla klausimas: kur čia taupymas?
Mažesnės sąskaitos už šildymą
Tai akivaizdžiausia nauda. Per nesandarias ar prastai izoliuotas duris gali būti prarandama iki 10-15 proc. viso namo šilumos. Įsirengus duris su Ud < 0.8, šie nuostoliai sumažinami iki minimumo. Tai ypač aktualu, jei namas šildomas elektra (šilumos siurbliais) ar dujomis, kur kiekviena kilovatvalandė kainuoja vis brangiau. Ilguoju laikotarpiu (per 10-15 metų) kokybiškos durys „atperka“ kainų skirtumą per mažesnes sąskaitas.
Komforto zona (be skersvėjų)
Energijos taupymas nėra tik pinigai – tai ir komfortas. Pigios durys dažnai sukuria „šalčio zoną“ prieškambaryje. Nuo jų sklinda vėsa, todėl namų šildymo sistema turi dirbti intensyviau, kad kompensuotų šį atšalimą. A++ durys užtikrina, kad vidinė durų pusė išliktų kambario temperatūros, net kai lauke spaudžia -20°C šaltis. Nebelika jausmo, kad „traukia nuo durų“.
Kondensato prevencija
Vienas didžiausių galvos skausmų naujuose, sandariuose namuose yra drėgmė. Jei durys yra „šalčio tiltas“, ant jų vidinio paviršiaus kaupsis kondensatas. Tai ne tik gadina durų apdailą, bet ir gali tapti pelėsio priežastimi. Aukšto energinio efektyvumo durys eliminuoja šią problemą, nes jų vidinis paviršius neatšąla iki rasos taško.
Montavimas – lygiai taip pat svarbu, kaip ir durys
Būtina paminėti vieną kritinį aspektą: net ir pačios brangiausios, geriausių parametrų A++ durys netaupys energijos, jei bus sumontuotos neteisingai.
Statant A++ klasės namus, durų montavimas atliekamas ne tik naudojant montavimo putas. Būtina naudoti specialias garo izoliacines juostas (iš vidaus – sandarias garui, iš išorės – praleidžiančias garą, bet saugančias nuo vėjo ir lietaus). Taip pat svarbu, kad durys būtų statomos į šiltinimo sluoksnį (naudojant specialius profilius), o ne tiesiog į šaltą mūrą. Tik toks „sumuštinis“ garantuoja, kad deklaruojamas Ud koeficientas bus realus, o ne tik teorinis.
Apibendrinimas: investicija į ateitį
Renkantis lauko duris, svarbu žiūrėti ne tik į kainą ar dizainą, bet ir į tai, kas slypi viduje. A++ klasės durys – tai ne mados reikalas, o inžinerinis sprendimas, padedantis suvaldyti augančias energijos kainas ir užtikrinti namų ilgaamžiškumą.
Norint atpažinti kokybišką gaminį:
- Reikalaukite atitikties deklaracijos, kurioje nurodytas Ud koeficientas (idealu – 0.8 W/(m²K) ar mažiau).
- Atkreipkite dėmesį į varčios storį (ne mažiau 80 mm).
- Įsitikinkite, kad yra termo tiltelių nutraukimas ir kokybiška tarpinių sistema.
Namas statomas dešimtmečiams, todėl sprendimas įsigyti tinkamas duris šiandien, leis mėgautis šiluma ir mažesnėmis išlaidomis visą gyvenimą.
„Setupad“ inf.
Užs. Nr.32