Leidinys „Politico“ apžvelgė galimus svarbiausius įvykius 2026 m. ir ką gali daryti sunkiai nuspėjamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Leidinio vertinimu, D. Trumpo galimybės užbaigti šį karą – gana menkos.
Nors jau seniai kalbama, kad Vakarų sankcijos sužlugdys Rusijos ekonomiką ir privers Kremlių pakeisti savo elgesį, tačiau, atrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nesutriko. V. Putinas vis dar kelia maksimalius tikslus nepaisydamas patiriamų nuostolių kare prieš Ukrainą ar eilių degalinėse dėl Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.
Tuo metu Ukrainoje egzistuoja tam tikros politinės ribos, kiek galėtų nusileisti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nesukeldamas visuomenės pasipiktinimo.
Tačiau D. Trumpas, regis, dažniau linkęs manyti, kad susitarti įmanoma. 2025 m. rugpjūtį jis priėmė V. Putiną Aliaskoje. Po to per susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu D. Trumpas aiškino, kad, jo nuomone, V. Putinas nori tartis.
„Manau, kad jis nori su manimi susitarti. Ar supranti? Kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų“, – sakė D. Trumpas, o jo žodžius užfiksavo laiku neišjungtas mikrofonas.
Tačiau JAV prezidentą nuvylė V. Putino užsispyrimas ir kartais jis garsiai pasvarstydavo, ar V. Putinas jo neapgaudinėja. Pirmoji JAV ponia Melania Trump mano, kad būtent tai ir vyksta.
Rusijos vadovas moka manipuliuoti D. Trumpu vilkindamas laiką ir labai gerai jaučia, kada reikia susisiekti su JAV prezidentu. Galima prisiminti gruodžio mėnesį įvykusį dviejų valandų trukmės pokalbį telefonu dėl galimo viršūnių susitikimo. Šis pokalbis įvyko kaip tik po to, kai D. Trumpas užsiminė apie galimybę perduoti Ukrainai kruizinių raketų „Tomahawk“.
Manoma, kad V. Putinui naudinga tęsti karą. Tai dar labiau slegia finansiškai įtemptoje padėtyje atsidūrusias Europos valstybes ir kelia grėsmę, kad transatlantinis aljansas gali skilti. Vakarų šalių dėmesio nukreipimas taip pat padeda V. Putino sąjungininkei Kinijai, kurios prezidentas Xi Jinpingas svarsto, ar imtis veiksmų prieš Taivaną, ir jeigu taip, tai kada.
Be to, V. Putino režimui gali iškilti pavojus, jeigu karas baigsis staiga. Greitas perėjimas nuo karo ekonomikos tikriausiai sukeltų pavojingas vidines sociopolitines kovas, mano Ella Paneyakh, sociologė iš Naujojo Eurazijos strategijos centro (angl. New Eurasian Strategies Centre). Pasak jos, kiltų „žiauri ir negailestinga konkurencija dėl mažėjančių resursų“.
Ukrainai itin trūksta kareivių, todėl ukrainiečių pajėgos viename fronto kilometre gali dislokuoti tik kelioliką karių, o tai visada kelia grėsmę, kad rusai gali prasiveržti per fronto liniją. Trumpai tariant, V. Putinas galimai apskaičiavo, kad tęsdamas karą jis gali laimėti daugiau: užgrobti daugiau žemės, pasiekti tokias silpnas Vakarų saugumo garantijas Ukrainai, kad jos būtų bevertės ir apriboti Ukrainos kariuomenės dydį po karo. Tai sudarytų sąlygas Rusijai vėliau atnaujinti revanšistinius karo veiksmus.
Tačiau yra ir kontrargumentų. Rusijos ekonomika susiduria su aukštomis palūkanų normomis, darbo jėgos stygiumi ir augančiais vyriausybės skolinimosi kaštais. Taip pat kyla susirūpinimas dėl blogų skolų Rusijos bankuose. Todėl tokia padėtis negali tęstis amžinai.
Tuo pačiu metu Ukraina šią žiemą gali atsidurti ant prarajos krašto, nes Rusija nuolat bombarduoja jos energetikos infrastruktūrą, o Europos šalys negali pakankamai finansuoti Ukrainos.
„Politico“ D. Trumpo galimybes užbaigti karą Ukrainoje vertina skeptiškai: nesėkmės tikimybė, pasak leidinio, yra keturiskart didesnė.
Karolis Broga (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama