„Kūrybiškumo genas“
Spalio 29 dieną Lietuvos partizanei, poetei Dianai Glemžaitei sukako 100 metų.
Kupiškio senosiose kapinėse, prie Nepriklausomybės paminklo, tą dieną surengtas šio jubiliejaus paminėjimas. Prisiminta tragiška D. Glemžaitės gyvenimo istorija, skaitytos jaunos poetės 1945–1946 metais parašytos eilės.
Jurga BANIONIENĖ
Renginys prasidėjo grupės „Skylė“ atliekama daina, sukurta pagal partizano Broniaus Krivicko eiles.
„Įdomus, lemtingas sutapimas, beveik Vėlinių išvakarėse minime D. Glemžaitės 100-metį. Tai talentingas žmogus, mokėsi Kupiškio gimnazijoje, įstojo į Kauno universitetą, ateitis klojosi labai graži. Nuo mokyklos laikų Diana rašė eiles ir savo ateitį siejo su filologija, norėjo ugdyti poetinį talentą, bet prasidėjo okupacija ir D. Glemžaitės gyvenimas nutrūko nesulaukus 25 metų“, – kalbėjo Kupiškio kultūros centro režisierė, renginio vedėja Vilija Morkūnaitė.
Ji priminė, kad partizanai rašė eilėraščius, kūrė dainas iš vienišumo jausmo ir begalinio skausmo. Jiems reikėjo slapstytis, gyventi bunkeriuose ir stiprinti savo sielą, kad nepalūžtų pasirinktame kelyje.
1948 m. D. Glemžaitės šeima ištremta, Lietuvoje ji liko viena. Universiteto laikais Dianą pradėjo persekioti KGB ir jai teko slapstytis. Tam tikrų giminystės sąsajų D. Glemžaitė turėjo su kita Kupiškio krašto Glemžų šeima, Mikalina, Stefanija, Elena Glemžaitėmis, tetos stengėsi padėti Dianai, bet ji nuolat turėjo bėgti.
„Likimas suvedė su Alizavos, Pandėlio, Rokiškio kraštų partizanais, D. Glemžaitė keliaudavo įvairiuose būriuose, nes partizanai niekada negalėjo ilgai gyventi viename bunkeryje, jų tinklas buvo platus, slaptažodžių ir informacijos keitimosi greitis – neįtikėtinas. Pabandyti suprasti, kaip žmonės tuo laiku išgyveno, kovojo, didelis uždavinys“, – teigė V. Morkūnaitė.
Diana, nesulaukusi 25-mečio, žuvo 1949 metais kartu su vyru Juozu Bulovu-Iksu. Bunkeris Rokiškio krašte, kuriame jie slapstėsi, buvo susprogdintas. Kur tiksliai paslėpti judviejų palaikai, nežinia iki šiol.
„1949 m. pabaigtos naikinti paskutinės Lietuvos partizanų apygardos ir masinis ginkluotas pasipriešinimas užgniaužtas. 1968 m. pagautas paskutinis Lietuvos partizanas, nes pavienės jų kovos vyko dar ilgai“, – istorijos faktus priminė renginio vedėja.
Poetės D. Glemžaitės kūryba išliko. Ji savo eilėraščius spausdino partizanų spaudoje, žmonės kūrė dainas pagal jos eiles. 1994 m. išleista poezijos rinktinė „Mes mokėsim numirt“.
V. Morkūnaitė padėkojo Sigitai Kantautienei, kuri ir priminė, kad šįmet minimas partizanės, poetės D. Glemžaitės šimtmetis.
S. Kantautienė išsakė padėkas visiems, kurie susirinko į šį renginį liudyti Lietuvos istoriją.
Renginyje dalyvavo ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas. Jis teigė, kad partizanai, aukodami savo gyvybę, puikiai suvokė šios aukos prasmę, tai buvo Lietuvos inteligentijos žiedas. Savo eilėmis ir dainomis jie perteikė viltį, kad naujos kartos supras tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės kainą.
Vėliau skaityti D. Glemžaitės eilėraščiai. Į skaitymus įsijungė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos antrokai su istorijos mokytoja Inga Sakalauskiene, Kultūros centro Kultūrinės veiklos seniūnijose skyriaus vedėja Inga Dovydėnienė, S. Kantautienė, kupiškėnė Irma Bružaitė.
Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur