Vis mažiau žmonių Lietuvoje atsimena tuos laikus, kai sėstis į odontologo kėdę dėl skausmo baimės bijodavo ir vaikai, ir suaugę. Tačiau atliekami tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių dantys prižiūrimi dar nepakankamai. Higienos instituto duomenimis, tik trečdalis vaikų (nuo 0 iki 17 m. amžiaus) turi sveikus dantis. O prieš metus atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas teigia, kad tik vos daugiau nei pusė 5–9 klasių vaikų šepetėliu dantis valo daugiau nei vieną kartą per dieną.
Pasak vaikų odontologės Vitalijos Tučės, tyrimų išvados akivaizdžiai parodo, kodėl tiek daug vaikų turi ėduonies pažeistus dantis. „Tokio amžiaus vaikai dantis turėtų valyti du kartus per dieną ir tai turėtų daryti nuo mažų dienų. Iki 9–10 metų už vaikų burnos priežiūrą, dantų valymą turi atsakyti tėvai. Paprasčiausia nuo pat pirmo danties išdygimo dantų valymo procedūrą įpratinti atlikti du kartus per dieną: iš pradžių pats vaikas gali valyti dantis, bet tėvai būtinai turi juos pervalyti pakartotinai ar bent patikrinti vaikų dantų išsivalymo kokybę“, – aiškina odontologė.
Dar daugiau nemokamų profilaktinių vizitų
Dantų sveikatai svarbus ne tik dantų valymas, bet ir tinkamai parinktos priemonės pagal vaiko amžių: tinkama fluoruota pasta, tinkamo dydžio dantų šepetėlis, tarpdančių valymo priemonės pagal vaiko amžių ir toleranciją joms, liežuvio valiklis. Šias priemones geriausia aptarti ir pasirinkti kartu su vaiko odontologu ar burnos higienistu per profilaktinį vizitą. Nuo šių metų vasario atsirado net 4 naujos, vaikų burnos higienai skirtos, paslaugos, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai reiškia, kad už paslaugą vaikų tėvams nereikia mokėti.
Du kartus per metus apmokamas 1–17 m. (imtinai) vaiko burnos higienos įgūdžių vertinimas ir mokymas, esant poreikiui užpildomas mokinio sveikatos pažymėjimas. Vieną kartą per metus 3–17 m. (imtinai) vaikui nemokamai atliekama profesionali burnos higiena, taip pat pamokoma burnos higienos įgūdžių. Du kartus per metus 3–17 m. (imtinai) vaikams nemokamai gali būti atliekamas dantų fluoravimas.
Vaikų odontologė V. Tučė pabrėžia, kad sveika burna, sveiki dantys nėra atskira kūno dalis, todėl burnos priežiūra glaudžiai susijusi su bendra vaiko sveikata: Ji rekomenduoja neatidėlioti profilaktinių vizitų nei pas odontologą, nei pas vaiko gydytoją, laiku pasitikrinti kraujo rodiklius, vitaminus, kalbėtis apie kitų, ypač LOR, alerginių, ligų gydymą ir profilaktiką, nes visa tai glaudžiai susiję ir su vaiko burnos sveikata.
Deja, odontologams ir burnos higienos specialistams neretai tenka neigti visuomenėje dar sklandančius mitus apie vaikų burnos priežiūrą. Vitalija Tučė išskiria bene populiariausius.
1. Nereikia valyti ir taisyti pieninių dantų, nes jų neskauda ir jie vis tiek iškris.
Netiesa. Man net skaudu, kad tokie mitai dar gajūs. Nes pieninius dantukus valyti reikia, o pieniniams dantims sugedus, juos vaikui skauda lygiai taip pat, kaip skaudėtų nuolatinius. Kai ėduonis pažeidžia pieninius dantis, kyla ir daugiau rūpesčių: kaip juos sugydyti, nesukeliant vaikui streso, diskomforto ar skausmo, kaip sugydyti juos laiku, kad per anksti nebūtų pašalintas nė vienas pieninis dantis, ir taip būtų išlaikytas dantų lanko vientisumas, vieta nuolatiniams dantims. Pieniniai dantys atėjus laikui iškrenta, būtų galima juos pavadinti laikinais, bet jie turi iškristi tam tikru laiku, o kol jie burnoje, jie turi būti sveiki. Vietos dantų lanke gali nepakakti, jei ėduonis pažeidžia pieninių dantų tarpdantį, nieko nedarant per laiką dantys šiek tiek susiglaudžia ir vieta dantų lanke prarandama. Vėliau tai gali lemti vietos trūkumą ir dantų susigrūdimą nuolatiniame sąkandyje. Pieninius dantis prižiūrėti tinkamai būtina.
2. Vaikas pats gerai moka valytis dantis.
Netiesa. Vaiko nereikėtų nuvertinti ir ugdyti jo sugebėjimą prižiūrėti dantis anksti – duokite kūdikiui pažaisti su dantų šepetėliu, jį kramtyti, pažinti. Vyresniam vaikui leiskite dantis išsivalyti pačiam su mėgstamu šepetėliu, juk vaikai mėgsta ir nori viską daryti patys! Ypač jei mato tėčio, mamos, brolio ar sesės pavyzdį. Tačiau reikia nepamiršti, kad vaiko dantų švara ir sveikata yra tėvų atsakomybė. Po vaiko pažaidimo su dantų šepetėliu suaugęs asmuo turi stropiai pervalyti kiekvieną vaiko dantį, geriausia, jei tai daroma mažu ar vieno danties šepetėliu. Atsakyti, iki kokio amžiaus vaikui dantis turi valyti tėvai, yra kiek sunkiau. Bendra rekomendacija – kuo ilgiau, kai kurioje literatūroje rekomenduojama tai daryti net iki 9–10 m., bet viskas priklauso nuo vaiko sugebėjimų ir motyvacijos. Kai kurie vaikai puikiai prižiūri savo dantis ir būdami septynerių, o kiti ir sulaukę paauglystės neturi reikiamų įgūdžių. Čia praverčia profilaktiniai vizitai pas odontologą ar burnos higienistą, nes čia galima įvertinti apnašų kiekį, ėduonies riziką, aptarti burnos priežiūros rutinoje kylančias problemas ir rasti jų sprendimus. Nes mūsų visų tikslas bendras – švarūs ir sveiki vaikų dantys.
3. Kūdikiams burnos valyti nereikia, nes nėra dantų.
Netiesa. Kūdikiai nuo pat gimimo mokosi ir susipažįsta, koks jį supantis pasaulis. Palengva mokosi valgyti, kalbėti, vaikščioti. Palengva turi mokytis ir burnos priežiūros. Tėvai turėtų pradėti valyti kūdikio burną, dantenas, kol nėra dantų. Taip vaikas pamažu pratinamas prie dantų valymo, o tėvai mokosi dantų valymo rutinos. Kasdien atlikdami šį ritualą, tėvai laiku pastebės išdygusius dantis ir seks jų būklę.
4. Vaikams negalima naudoti dantų pastos su fluoru.
Netiesa. Pasta su fluoridais – pažangus, lengvai pasiekiamas ir efektyvus ėduonies profilaktikos metodas. Visiems vaikams nuo pat pirmų dantų išdygimo rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais. Tik svarbu, kad naudojamas pastos kiekis būtų nedidelis (mažyliams ryžio grūdo, vyresniems žirniuko dydžio), o dantų pasta būtų laikoma vaikams nepasiekiamoje vietoje, kad vaikai jos nelaižytų, neragautų ir nevalgytų. Todėl nereikia mažylio vilioti dantų pastos skoniu.
5. Vaikams nesikaupia akmenys, todėl profesionali burnos higiena nereikalinga.
Netiesa. Vaikams kaupiasi apnašos ir ant pieninių, ir ant nuolatinių dantų, o gerai nenuvalytos apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Šie gali dirginti dantenas ir sukelti gingivitą, dantenų kraujavimą, negerą burnos kvapą, estetines ir kt. problemas. Tiek apnašas, tiek mineralizuotus akmenis galima nuvalyti burnos higienos metu. Vaikams (kaip ir suaugusiems) ji turėtų būti atliekama reguliariai, pagal poreikį. Tai ir reikalinga, ir naudinga, ir vaikams patinkanti, maloni procedūra.
6. Profilaktinis vizitas nesvarbus, nes jo metu nieko nedaro.
Netiesa. Profilaktiniai vizitai ypatingai svarbūs ir turi būti reguliarūs. Jų metu specialistas įvertina dantų būklę ir apnašų kiekį, duoda patarimų, kaip geriau prižiūrėti dantis. Profilaktinio vizito metu yra daugiau laiko aptarti vaiko ligoms, alergijai, mitybai, vartojamiems vaistams ir papildams, kitiems ypatumams, tai padeda tiksliau įvertinti ėduonies riziką, sudaryti individualų dantų priežiūros planą, parinkti burnos priežiūros priemones ir geriau apsaugoti dantis nuo ėduonies. Reguliariai lankydamasis pas odontologą ar burnos higienistą vaikas susipažįsta su kabineto aplinka, pripranta prie jos ir gydytojo. Profilaktinių vizitų metu atliekamos ir procedūros: burnos higiena, dantų fluoravimas, silantavimas, užpildomos ugdymo įstaigoms skirtos pažymos.
7. Jei vaikas bijo odontologų, tai geriau ir nevesti, negąsdinti ir nesukelti streso.
Netiesa. Jei vaikas bijo gydytojų ar odontologų, jei yra turėjęs neigiamą patirtį, tada vizitas gali kelti nerimą ar stresą. Tokiu atveju siūlyčiau susirasti „draugišką“ vaikų specialistą ir stengtis dažniau apsilankyti, ypač profilaktiškai. Nauja teigiama patirtis padės pamiršti neigiamus prisiminimus. Be to reguliarūs profilaktiniai vizitai padės užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ir sumažins naujos neigiamos patirties tikimybę.
Sveikatos apsaugos ministerija