Kristina VALYTĖ
Pirpu pirpu no unkstaus ryto iš visų kerčių paukštėliai.
No žvirblių aglas šokos nėt ūžia, kiek čirškimo.
Ti musėt rytinis jų susrinkimas, pastarimas.
Liepų sanų vis tuksana genys, mėdžių doktaras. O gol geniena, kad poodegiu raudonu, kėp su darylom numaliavotu?
Vorna tursia po viksvynų, gol slėkauja?
Po obelį kėkštas riebus šokinėja su zylutam kartu. Šaly ir vanagėlis dėrina, dairos unt zylutas.
Gol ir papuls jom naguos katro žioplasna.
Unt vokaro oran išėjus girdžias, kėp gulbas, gėrvas rėkina.
Kai toki navatna žiema, tai jos niekur gol ir nebuvo išskridį, po vietų žėmojo.
O ar girdėjot, vėversėlis soko jau parskridįs?
Vasario 24 dienų buvo Vėversėlio diena. Bat nenorėkim, kad pilni laukai vėversynas būt, do tik po vienų kitų grįžta.
Unt kovo vidurio parskris ir pimpa. Mono mylimiausia paukštyta.
Nu, kad mažuta, su kodžiuku ir kad labai mandagi, klausia, ar visi gyvi.
O toliau starkas ir visi kiti…
Saulyta smagiau su kožnu dienu pašvietus šildo, mėgias būt ori.
Drųsiai možna unt virvas išmazgotas dropanas džiautėn.
Pardėn išvarva ir do pradžiūsta. Nebaįsineš kėp unksčiau gryčion ladan sustirusių.
Ir gyvūnėliom geriau. Šuva ir tasai pilvų unt šilumos patiesįs laiko.
Kotas, kėp vovaras, rotais dūksta, vištom skiauterys toj paraudonijo.
Ir mon taryčios veržias toksai noras lakt ir streksėt rotais po kiemų iš loimas.
Anųdėn tai gatavai ba nuotaikos buvau, čiut ne apyvarksma voikščiojau.
Niekas nebagerai, nebatinka. Dungus išsigiedrijo ir nuotaika pastaisa. Kiek nedaug taraikia…
Dabar soko patsai čėsas piltėn palanus unt agrostų.
Tirpstunt sniegui, žėma lingviau pojama palanus kėp trųšų.
Tik būt gerai, kad palanuos nebūt čvėkų, o tai skinunt vosarų uogas do kojų pėrsidursi.
dar kartą | 2025-03-17
|
Labai gražus, labai vaizdingas pasakojimas, bet gal visgi rašykime kupiškėniškai, o ne anykštėniškai: girdėjot- girdajot ( žiūr. Saulius Baltrūnas. Giedros ir kt, Literatūra ir menas 3759 / 21 (2022-12-02)), nenorėkim- nenorakim, ( J.A.Naktinis. Ar do atomanum sanojų kalbų? 169 p.),