Į VAIKYSTĖS KRAŠTUS GRĮŽO SU SAVO KŪRYBA

Adomynės dvaras kviečia aplankyti naują tapybos parodą „Spalvoti mano sapnai“, kurios autorė – tautodailininkė Danė Motiejūnaitė-Bokša.

Tai dešimta jubiliejinė tapytojos paroda, eksponuojama Adomynėje, nes tautodailininkė turi glaudžių sąsajų su šiuo kraštu.

Jurga BANIONIENĖ

Saugo šiltus prisiminimus

D. Motiejūnaitė-Bokša gimė Anykščių rajone, Jotkonių kaime, kuris nuo Adomynės nutolęs vos per du kilometrus. Lankė Adomynės aštuonmetę mokyklą. Pašnekovė teigė, kad apie Adomynę išlikę patys šilčiausi prisiminimai.

„Pradžioje mokiausi medinėje mokykloje, vėliau prie bažnyčios pastatyta nauja mokykla, ten persikraustėme.

Visus aštuonerius metus mokydamasi Adomynėje leidau labai aktyviai. Dalyvavau visuose būreliuose, kokie tik buvo, šokių, teatro, dainavimo, Kupiškyje kelis kartus teko pasirodyti skaitovų, dainų konkurse. Esu gavusi ir kino operatorių pažymėjimą.

Senoje medinukėje mokykloje rodydavo filmus. Ant lentos pakabindavo baltą drobę, o klasėje aukštai būdavo langelis, iš lauko pusės užkildavai laiptukais ir ten buvo kino operatoriaus kambarėlis. Čia ir sukdavo filmus, o aš lankiau kursus, mokymus ir gavau pažymėjimą.

Mokytojai buvo labai geri. Iki mokyklos man buvo keli kilometrai. Dažnai eidavau pėstute, iš pradžių pirmoje klasėje sesė vedžiojo, nes irgi ten mokėsi. Ne kartą į mokyklą nuėjau šlapiomis kojomis, visą dieną taip prabūdavau. Prieš pat Adomynę buvo griovys, žiemą jis užšaldavo, bet keletą kartų įlūžau. Žiemą tėtis kartais veždavo su rogėmis į mokyklą, dvi žiemas gyvenau internate Adomynėje.

Dvaras anksčiau buvo labai apleistas, o jo gale, kur dabar fasadas, veikė biblioteka. Joje praleisdavau daug laiko, nes mėgau skaityti, net ir tą literatūrą, kuri vaikams nelabai tinkama. Smagūs buvo laikai, gera prisiminti. Ir vėliau dažnai tekdavo lankytis Adomynėje, kadangi ji netoli nuo gimtųjų namų. Kai atvažiuodavau į tėviškę, ir nubėgdavau pasidairyti“, – pasakojo pašnekovė.

Plačiau skaitykite vasario 14 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF