Ar kada teko matyti įspūdingus pasaulinio garso meno kūrinius, atliktus savita technika, kurios pagrindas siuvinėjimas kryželiu ant senų metalinių ar skardos daiktų: puodų dangčių, keptuvių, kibirų, automobilių detalių, kareivio šalmo, artilerijos sviedinio tūtos ir kt.? Šie meno kūriniai puikuojasi garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.
Kupiškėnai ir mūsų svečiai sausio 17 dieną irgi turės puikią progą dalyvauti nuostabios parodos Kupiškio etnografijos muziejuje atidarymo renginyje. Šios parodos autorė garsi menininkė tekstilininkė profesorė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Parodos atidarymo metu pati autorė pristatys savo darbus, idėjas, kūrybinius sumanymus. O mes, muziejininkai, drąsiai galime teigti, jog ši paroda ypatingas reiškinys Kupiškyje. Tad atraskime viltį per meną visi kartu ir susipažinkime su viena ryškiausių šiuolaikinės tekstilės kūrėjų.
Severija – tekstilininkė, garsėjanti metalo siuvinėjimo technika. Ši tarptautinio pripažinimo sulaukusi lietuvių menininkė bendradarbiavo su Banksy, paslaptinguoju britų gatvės menininku: 2015 metais dalyvavo milžiniško populiarumo sulaukusioje Banksy organizuotoje parodoje „Dismaland“.
Pradžių pradžia
Severija gimė menininkų šeimoje, Anykščiuose. Būti menininke greičiausiai užkoduota jos genuose.
Taip pat skaitykite
Tėvas Romualdas – anykštėnas, žymus skulptorius ir medalininkas, dirbantis su metalo, akmens ir kitomis medžiagomis. Jo darbai išsiskiria filosofiniu gilumu ir ryškiu lietuviškos kultūros paveldo motyvų perteikimu.
Mama profesorė Zita Inčirauskienė kuria tekstilę, kaligrafiją, į instaliacijas panašias kompozicijas, kuriose derina įprastas ir netradicines medžiagas, naudodama įvairią techniką (siuvimą, siuvinėjimą, spausdinimą, aplikaciją, dekalkomaniją). Dailininkė gilinasi į Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą, kuria literatūros palikimo, religijos, egzistencijos ir kt. temomis.
Kūrybos poveikis ir aktyvi veikla
Nenuostabu, kad kūrybinė aplinka, kurioje augo Severija, suteikė tvirtą pagrindą ir įkvėpė peržengti įprastų meno formų ribas. Ji ne tik baigė tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet ir įgijo meno licenciato laipsnį.
Nuo 2005 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, kur 2020 m. tapo Tekstilės meno ir dizaino katedros vedėja, o nuo 2024 m. yra šios katedros profesorė.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė aktyviai perteikia savo kūrybinę patirtį tarptautinėse konferencijose ir kūrybinėse dirbtuvėse „European Textile Network“ ir kitur, daug dirba su jaunaisiais kūrėjais, įskaitant Londono Royal College of Art ir Paryžiaus École des Arts Decoratifs.
Nuo 2009 iki 2019 m. kūrėja vadovavo Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijai „Artifex“, kur savo pristatomų menininkų ir jų parodų kokybe reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos meno lauko formavimo(si). Pelnė gausybę apdovanojimų.
2020 m. menininkei skirta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija už svarų indėlį į kultūrą.
Originalus mąstymas ir drąsa eksperimentuoti tekstilininkei atvėrė tarptautinius meno pasaulio vartus. Severija nuolat kviečiama bendradarbiauti su menininkais iš viso pasaulio.
Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose. Menininkės darbai eksponuoti ir eksponuojami prestižiniuose muziejuose: MO muziejuje Lietuvoje, Röhsska dizaino muziejuje Švedijoje, Venecijos bienalėje, garsiosiose Kanados, Vokietijos, Pietų Korėjos, Austrijos, Suomijos meno galerijose ir kt. su menininkais Marina Abramovič, Andy Warhol, Joseph Boys, Jeff Koons, Erwin Wurm, Damien Hirst, Jenny Holzer, Banksy ir kitų.
Severijos kūriniai įtraukti į svarbių šiuolaikinio meno institucijų rinkinius įvairiose šalyse.
Severijos kūrybos braižas ir tekstilė
Šiuolaikinė tekstilė, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių menų, griauna tradicinę sampratą apie meninės raiškos formas ir jų panaudojimo galimybes. Svarbiausias elementas – kūrinio idėja, o jai atskleisti tinka įvairiausios priemonės. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė savo darbuose meistriškai jungia tradicinį ir šiuolaikinį meną, kviesdama žiūrovus peržengti įprastas suvokimo ribas. Jos kūryba yra įkvepiantis pavyzdys, kaip menas gali derinti asmeninę patirtį su platesnėmis visuomenės temomis.
Menininkės sukurta technika reta ir išskirtinė, o tekstilės sritis turi daug laisvės galimybių improvizacijai. Dailininkė naudoja savitą techniką, siuvinėja kryželiu senus metalinius gaminius: puodų dangčius, keptuves, kibirus, automobilių detales. Severija pati gręžia skyles netikėtai rastuose panaudotuose daiktuose, turinčiuose savo istoriją, ir į juos įpina metalinius siūlus. Jai svarbu kūrybiniame procese dirbti su apimtine forma.
Kaip pati menininkė juokauja, reikia daikto, kad „galėtų užkliūti“. Todėl jos darbuose kasdieniai objektai: virtuvės reikmenys, seni batai ar surūdiję kibirai, įrankiai, transformuojasi, įgyja naują meninę prasmę. Siuvinėjimo technika atgaivina šiuos daiktus, sukuria kontrastą tarp jų utilitarinės prigimties ir meninės vertės.
Severija kuria meno objektus, kuriuose susijungia materialios ir žodinės laikmečio nuorodos, istorija persipina su dabartimi. Greta atsidūrusios nesuderinamos medžiagos darosi kur kas išraiškingesnės ir turtingesnės. Tekstilininkė įkurdina medžiagas ir idėjas ten, kur realiame gyvenime jų neįmanoma aptikti.
Taip prasiplečia ir tekstilės, ir meno kūrinio esmė. Menininkės nuomone, panaudoti vien minkštą medžiagą būtų banalu. Tad netradicinėje medžiagų ir technikų sintezėje ji sujungia metalo objektus su subtiliais rankų darbo siuvinėjimais.
Siuvinėdama metalą Severija tarsi kritikuoja populiariąją kultūrą, savo darbams pasirinkdama dažniausius rankdarbių žurnaluose randamus raštus, jais sujungdama sentimentaliąją estetiką su giliu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.
Tradicinio pobūdžio siuvinėjimai netradicinėje aplinkoje (pavyzdžiui, romantiški gėlių raštai ant surūdijusio metalo) kuria įdomius ir netikėtus kontrastus, kai kur sudarydami adymo iliuziją.
Menininkės darbuose atsispindi pokario ir sovietinių metų patirtis, o kūrinius, reaguojančius į politines situacijas, inspiravo darbas su Bansky.
Labiau įsigilinus į Severijos kūrybą sunku nepastebėti ekologinės, tvarumo temos. Tačiau menininkė sako, kad ekologinis mąstymas natūralus ir įgimtas, o ne sąmoningas.
Kūrybinius objektus sieti su ekologiniais aspektais jai yra prigimtinis, o ne ideologinis procesas. Todėl darbas su naudotais daiktais menininkei natūrali kūrybinio darbo dalis.
O paklausta, kaip gimsta idėjos, menininkė pasakoja, kad yra keli metodai. Kokie? Štai čia paliekame intrigą.
Atvykite į Kupiškio etnografijos muziejų sausio 17 d. 16 val., kai bus pristatyta pasaulinio garso menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų paroda „Nuošalė“ ir pati menininkė atskleis, iš kur semiasi idėjų, kokios temos gimsta jos galvoje ir vėliau nutupia į originalius aukšto lygio netradicinio meno kūrinius.
Kupiškio etnografijos muziejus