Ada DVARIONAITĖ
Susikalbame žodžiais. Kiek jų turime, tiek esame žmonės, kokie jie – tokie ir mes. Mokslininkai sako, kad žodis gali pakeisti net žmogaus ląstelių DNR.
Įstrigo į atmintį vieno dokumentinio filmo keli faktai: žmogus per gyvenimą vidutiniškai perskaito apie 1 tūkstantį knygų, susitinka, artimiau susipažįsta su 1700 žmonių, išmoksta ir supranta apie 200 tūkstančių žodžių prasmę. Tiek atmintis geba sutalpinti.
Prisiminkime, kokie žodžiai mus supo vaikystėje, kokie dabar sakomi, rašomi? Ir kokie mintyse galvojami, juk mintys turi žodžių formą?
Pamėginau sekti viešąją erdvę, užsirašyti, kas sklinda per radiją, įvairias televizijų laidas. Be projekto niekaip neišsiverčiama, čia sutelpa ir darbai, ir pinigai, ir žmonės. Iš to žodžio aišku, kad kažkas vyksta naudingo, pozityvaus, ir tik visai neseniai išlindo nauja prasmė – partija, kaip valstybės užvaldymo projektas.
Be trenerių šiandien Lietuvoje gyventi neįmanoma. Kokių tik nėra – gyvenimo būdo, laimės, sėkmės, apsipirkimo, o įprastas sporto treneris skamba netgi truputį keistai.
Partneris. Jis tinka šokiams, verslui, savaitgalio pramogai, seksui, vienalytei santuokai.
Santykiai. Šis žodis skamba kalbant apie darbo kolektyvą, gatvės žmonių elgesį, vaikų ir tėvų, šeimos, mylimųjų bendravimą, žmonių elgesį su šunimis, katėmis, netgi teko girdėti apie santykį su augalais, kosmosu, religija.
Savanoris. Tai populiaru, tiksliau, valdžios šiandien labai skatinama ir viešinama sąvoka. Savanoris labai naudingas, kai valdžia ko nors nespėja, nesugeba atlikti. Patogus žodis ir verslui, švelniai ir mandagiai savininkas sako samdiniui: „Mes savanoriškai tau darbo vietą sukūrėme, padirbėk savanoriškai, sumokėsime, kai praturtėsime.“
Komforto zona – įdomus šių dienų teiginys. Jo nesako pensininkai, minimalistai (tie, kurie uždirba minimalią algą), sako įsikūrę netoli turto ir galios zonos ir turintys pinigų vartoti, vartoti visada, kai tik nemiega.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad visai neseniai būrelis kupiškėnų buvome susitikime su paprastais žodžiais, kurie tebeturi tikslias, neištrintas prasmes. Vyko Vilniuje Sąjūdžio 30-mečio renginiai. Ten suvažiavo žmonės, gebantys kalbėti tiksliai, suvokiantys žodžio atsakomybę ir galią, o ne posto, pareigų, pinigų, prekių, paslaugų įtaką…
Ką jie kalbėjo? Lietuva – tai sąžinė. Širdis ir kišenė labai artimi, bet labai skirtingi dalykai, nepainiokime. Tauta paversta darbo jėga, valdžia tarnauja pinigingiems. Jūs sėdite ir norite kitokios Lietuvos, tai kodėl nieko nedarote? Turime gerų prekių ir paslaugų – ar jau gerovė? O kur geri žmonės, ar visi Tėvynei nugaras atsukę? Taip kalbėjo vienas ir kitas profesorius, muzikantas, studentas. Ir tiems žodžiams nereikėjo paaiškinimų, išvedžiojimų, tikslinimų. Nuo tikslaus žodžio suspurda širdis. O kišenė? Kaip popiežius Pranciškus sakė, įkapės be kišenių, nieko ten neįsidėsi. Tai dėl ko gyveni?
