Sugrįžusi iš trumpos ekskursijos po Jekabpilį noriu pasakyti, kad tikrieji kupiškėnai ten turėtų būtinai nuvažiuoti. Mat šis miestas įsikūręs buvusioje sėlių genties teritorijoje. O ta gentis gyveno ir mūsų krašte. Kas žino, kiek to sėliškumo mumyse galėjo likti praslinkus tūkstančiams metų, maišantis gentims, migruojant žmonėms, po karų ir kitokių kataklizmų. Visgi, kad kažkas išliko vietovardžiuose, kalboje, kraštovaizdyje, prasimušė per storą kultūrinį praeities sluoksnį iki šių dienų kitokiais pavidalais, byloja ir mokslininkų tyrinėjimai. Bene svarbiausia tuo tikėti, įsiklausyti, įsižiūrėti ir pajusti kažkokią bendrystę su ta aplinka.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Tiltas sujungė du miestus
Jekabpilį nuo Kupiškio skiria apie 115 kilometrų. Važiuoti geriausia per Rokiškį ir Juodupę. Jekabpilis įsikūręs Latvijos pietryčiuose, pusiaukelėje tarp Rygos ir Daugpilio. Nuo tų didmiesčių yra apie 100–140 kilometrų.
Per pusdienį tikrai sunku išsamiai susipažinti su šiuo maždaug 25 tūkst. gyventojų turinčiu miestu. Tikslaus skaičiaus gidė sakė negalinti pasakyti, nes mieste pastaraisiais metais žmonių vis mažėja. Priežastys tos pačios – emigracija, vidinė migracija, visuomenės senėjimas.
Jekabpilyje yra daugiausia liuteronybę ir katalikybę išpažįstančių žmonių. Taip pat yra ortodoksų (stačiatikių), sentikių (stačiatikių), ortodoksų (unitų), baptistų bažnyčios. Turistų ypač lankoma Šv. Dvasios ortodoksų bažnyčia ir vyrų vienuolynas. 2008 metais į bažnyčią sugrąžinta Jakobštato stebuklingoji Švč. Mergelės Marijos ikonos kopija, kurios pamatyti kasmet atvyksta didelis būrys piligrimų.
Svarbiausias Jekabpilio akcentas – Dauguvos upė. Ji miestą dalija į dvi istoriškai susiformavusias dalis. Dešiniajame krante yra Krustpilis, minimas nuo 1237 metų, o latgalių gyvenviečių čia būta dar anksčiau. Kairiajame – Jekabpilis, kurį XVII a. antroje pusėje įkūrė rusai sentikiai. Nutiesus tiltą per Dauguvą, 1962 m. Krustpilis buvo prijungtas prie Jekabpilio. Pasak gidės, tokiu prijungimu ne visi patenkinti. Dar yra atskirų miestų šalininkų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“