Praėjusį penktadienį, birželio 14-ąją, Lietuvoje minėta Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti ir pagerbti jų aukoms.
Į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietoves 1941–1952 metais iš Lietuvos ištremta apie 132 000 žmonių – to meto politinių, visuomenės veikėjų, ūkininkų, mokytojų ir kitų gabių, kūrybingų Lietuvos piliečių. Jie neįtiko, buvo laikomi pavojingais tuometinei autoritarinei valdžiai.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginiai birželio 14-ąją prasidėjo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišiomis už sovietų represuotus Lietuvos žmones.
Po pamaldų stabtelėta prie paminklo tremtiniams Kupiškio bažnyčios šventoriuje. Sukalbėta malda, padėta gėlių ir uždegtos atminimo žvakutės.
Kupiškėnų tremtinių atminimas pagerbtas ir Kupiškio geležinkelio stotyje, iš kurios gyvuliniais vagonais į Sibirą 1941 metais pradėti vežti šio krašto žmonės.
Renginio vedėjas Gedmantas Juozėnas, Kupiškio kultūros centro režisierius, kalbėjo, kad ši vieta kupiškėnams, ypač vyresnės kartos, visada asocijuojasi su tremtimi. Tai svarbu žinoti visų kartų žmonėms.
Rajono vicemeras Valdas Šateika sakė, kad jaunesnė karta, tokių represijų nepatyrusi, negali iki galo suvokti, ką teko išgyventi tremtiniams. Sausio 13-oji jo paties amžininkams buvo tik skausminga tų represijų užuomina.
„Lenkiu galvą prieš jus. Jūs esate mums pavyzdys“, – teigė vicemeras.
Plačiau skaitykite birželio 18 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
