LAIŠKŲ IR BĖDŲ PĖDSAKAIS

Redakcija dar kartais sulaukia skaitytojų laiškų. Juos dažniausiai rašo garbaus amžiaus žmonės. Labai malonu būna gauti ranka rašytą laišką. Tai išskirtinis reiškinys visuotinio skubėjimo ir trumpų elektroninių žinučių laikais.

Žinoma, skaitytojai rašo ir elektroninius laiškus, ir patys ateina pasikalbėti, išsakyti savo bėdų ir rūpesčių. Labai branginame tokias akimirkas.
Mums svarbu justi atgalinį ryšį su laikraščio skaitytojais. Stengiamės būti jiems dėmesingi.

Iš tų laiškų ir pasikalbėjimų dažnai gimsta ir straipsnių temos. Taip pat yra laiškų ir pokalbių, kurie gal ir nesulaukia reikiamo atsako. Šiandien noriu perbėgti tokių laiškų ir pasikalbėjimų pėdsakais.

Skaitytojas iš Čiovydžių kaimo rašo, kad jam verkia širdis atėjus į senąsias šio kaimo kapines, kad iš čia pradingę tiek amžių stovėję rausvo akmens paminklai čekams kariams, kažkur išvežtas pusšimtis pašventintų lietuviškų kryželių.

Šią situaciją pakomentavęs už paminklosaugą atsakingas Savivaldybės specialistas Vytis Zavackas sakė, kad senosiose Čiovydžių kapinėse, kurios įrašytos į Kultūros paminklų registrą, seniai nebėra jokių antkapinių paminklų ir kryžių, tik kauburėliai.

Tokia padėtis ten fiksuota ir 1996 metais fotografuojant kapines. Ši nuotrauka rodyta ir dėl kapinių susirūpinusiam čiovydiečiui.

Su šiuo žmogumi dėl kapinių reikalų buvo susitikta ne kartą. Bet žmogus vis tiek įrodinėja savo tiesas.

„Kupiškio seniūnija pasirūpins, kad per gruodį ten būtų iškirsti krūmynai ir sužymėtos kapinių ribos. Gal jos bus apjuostos tvorele, o gal užteks jų kampuose sustatyti metalinius riboženklius. Šiuos darbus atliks seniūnija“, – teigė V. Zavackas.

Atėjus žiemai vis sulaukiame žmonių skundų ir dėl slidžių kelių, šaligatvių.

Antai viena kupiškėnė papasakojo, kad su ramentais sunkiai pasiekė Kupiškio ligoninės pagrindines duris.

„Atrodo, kad daugmaž visur nuvalyta, pabarstyta, bet toje vietoje, iki kurios mane atvežė automobilis, gal bent penki metrai vien ledas ir nenuvalyta, nepabarstyta.

Apie tai pasakiau ligoninės vadovui. Tai mačiau, kad apie tas duris kažko pabėrė, bet toliau situacija liko tokia pati“, – bėdojo žurnalistei moteris.

Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka patvirtino, kad šiuo klausimu pas jį buvo atėjusi neįgali moteris. Pasakęs apie šią problemą kiemsargiui.
„Vienas žmogus valo visą ligoninės teritoriją. Gal nespėjo visur sužiūrėti.

Pirmiausia nuvalomas takas į konsultacinę polikliniką, kur eina didžiausias pacientų srautas, o vėliau valoma ten, kur vaikšto ligoninės administracija ir artimųjų einantys lankyti sveikesni žmonės“, – nusakė teritorijos valymo prioritetus ligoninės vadovas ir pažadėjo dar kartą tuoj pat pasižiūrėti, ar visur nuvalyta, pabarstyta.

Dar vienas žmogus pasibėdojo dėl miškelio nuosavybės. Jis baiminosi, kad kaimynas iš jo nenurėžtų keliolikos to miškelio arų. Mat ten stovi kaimyno daržinė, prie kurios leidžiąs prieiti.

Pasikalbėjus su besiskundžiančio žmogaus kaimynu, paaiškėjo, kad šis visiškai nepretenduoja į tuos arus ir nori ramiai gyventi, nebent miškelio savininkas pats jam pasiūlytų tą plotelį nusipirkti.

Įdomiausia tik, kodėl abu vyrai dėl miško atvirai nepasikalbėjo ir be žurnalisto. Antra vertus, gal viešas pokalbis apie rūpimą dalyką turi didesnį svorį?