Prognozės sako, kad mūsų laukia šalta žiema. Ar gali ji būti ne tik šalta, bet ir labai brangi? Rekordinė elektros kaina Lietuvoje buvo kiek daugiau nei prieš metus. Nuo šių metu pavasario jau grožėjomės antraštėmis apie neigiamas elektros kainas. Ir nors dalis įmonių vis dar tempia rekordinėmis kainomis fiksuotų sutarčių naštą, gyventojus šiuo metu labiau slegia palūkanų kaštai, nei mintys apie artėjantį šildymo sezoną ar degalų kainas.
Ir iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai. Tiek WTI, tiek „Brent“ naftos ateities sandoriuose iki šių metų pabaigos šiuo metu fiksuojamas kainų mažėjimas. Dabar WTI naftos kaina 84 dolerių už barelį ir neprognozuojama, kad ji šių metų pabaigoje kainuos brangiau. „Brent“ naftos kaina šiuo metu svyruoja kiek mažiau nei 90 dolerių už barelį ir, tikėtina, ji panaši (neperžengusi 90 dolerių už barelį) liks iki šių metų pabaigos.
Atrodytų, kad ir gamtinių dujų rinkoje audros rimsta. Gamtinių dujų kainos šiuo metu yra apie 65 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas didelio kainų šuolio ateities sandoriuose nematyti. Stabilesnė gamtinių dujų kainų prognozė didina ir elektros kainų stabilumą.
Tai gal jau galima būtų sakyti, kad tai šviesa energetikos kainų šuolių tunelio gale, ir ramiai planuotis kitas investicijas, nes šis kainų fronto ruožas nerimo nebekelia? Mano nuomone, šiuo metu įsivyraujanti santykinė ramybė gali būti labai apgaulinga. Ir tos rizikos, apie kurias verta žinoti, mums bus aktualios vėl ir vėl, nes jei neturėsime aiškaus plano, kaip nuo jų apsiginti, jos mus gąsdins kiekvieno šaltojo sezono pradžioje.
Tai, kad šiuo metu pasaulio ekonomika auga lėtai, riboja naftos paklausą. Vasarą naftos pasiūlą riboti pradėjo OPEC ir Rusija, nusprendusios sumažinti jos gavybos apimtis. Tačiau akivaizdžiai besiplečiantis Izraelio-Hamas karinis konfliktas gali sutrikdyti naftos tiekimo grandines ir jos kainos gali kilti (net iki 150 dolerių už barelį).
Be to, matyti ženklų, kad po truputį stabilizuojasi pramonės gamyba Kinijoje. Jei toji stabilizacija vis drąsiau pereitų į ryžtingesnį augimą, ko siekia pati Kinija, paklausa naftai gali kilti labai greitai ir tada būtent paklausos padidėjimas lemtų kainų kilimą.
Be jau minėtų Izraelio ir Hamas konflikto, galimo Kinijos atsigavimo (kuris labiau tikėtinas nuo kitų metų pavasario pabaigos, antroje metų pusėje), dujų kainos susiduria su Rusijos keliama fizine grėsme energetikos infrastruktūrai Europoje. Jau fiksuotas išpuolis prieš dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos; tokių išpuolių šią žiemą galima tikėtis dar ne vieno.
Ir čia prisideda mano jau minėtos prognozuojamos šaltos žiemos rizika. Jei žiema būtų ilgesnė ir šaltesnė, Europos Sąjungai galėtų tekti konkuruoti dėl Australijos suskystintų dujų su Kinija, dėl ko dujų kainos gali vėl imti kilti. Maža to, jei žiema bus labai šalta, ar ilgam mums užteks pasiruoštų atsargų mažesnėmis kainomis?
Bet ar reikia bijoti, jei tai tik tolimos prognozės? Bijoti nereikia, bet reikia ruoštis ir investuoti į tokią ekonomiką, kuri mus darys maksimaliai nepriklausomus nuo išorinių grėsmių. Žinoma, bendros rinkos sąlygomis negali būti visiškos nepriklausomybės, bet tvari ekonominė darbotvarkė mus gali padaryti gerokai labiau nepriklausomus nuo išorinių turbulencijų nei buvome iki šiol. Nes tai vienintelis kelias negyventi baimėje laukiant šaltos žiemos.
Komentaro autorius Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
ELTA
nuomonė | 2023-11-23
|
Manau, kad Lietuvoje per dideli mokesčiai vidutinėms metinėms pajamoms (20 proc.) Vokietijoje vidutinės metinės pajamos apmokestinamos 14 proc. Didesnės pajamos Lietuvoje apmpkestinamos berods 27 proc. pajamų mokesčiu, Vokietijoje metinės pajamos virš 56 tūkst, apmokestinamos 42 proc. pajamų mokesčiu. Lietuvoje didelės pajamos apmokestinamos berods 32 proc. ( bet tada nebereikia mokėti sodros), Vokietijoje met, pajamos virš 260 tūkst, apmokestinamos 45 proc. Lietuvoje ir 1 tūkst. ir 10 milijonų eurų metinių dividendų apmokestinami 15 proc., Anglijoje iki 1 tūkst. svarų dividendai neapmokestinami,po to mokestis laipsniškai aufa ir dideli metiniai dividendai apmokestinami 38,1 proc. mokesčiu. Manau, Lietuva yra mokestinis rojus gaunantiems dideles pajamas. Tada jie galimai turės daug laisvų pinigų nebrangiai supirkti paveldėtą nekilnojamą turtą iš neišgalinčių susimokėti NT mokesčio?
Bijantis | 2023-10-31
|
Gal Vilniaus elitui ir nereikia nieko bijoti, deja Lietuvos regionams – ne tik bijoti, bet ir galvoti kur slėptis.
Bankai per metus „suėdė“ papildomai vieną milijardą vidutiniokų pajamų, ėda ir toliau. Vyriausybė iš jų pasiėmė savo dalį tuo įteisindama apiplėšimą.
Nuo per infliaciją išaugusių prekių ir paslaugų kainų Vyriausybė pasiėmė savo 21proc PVM. Pora milijardų.
Pernai elektros kainos šokinėjo kaip pamišę, siekė ir 4 EUR/kwh, ministerijų viršūnės pasiėmė savo dalį, pasinaudodami situacija „nepriklausomi“ tiekėjai dešimteriopai užkėlė kainas, dalį pelno pasiėmė per dotacijas, dalį tiesiogiai iš vartotojų. Ir tebeima. Paaiškėjo, kad ESO nukuisė 160 mln, tie patys akcininkai pasidalino dividendus. Ignitis dujas visiems gyventojams užpirko tris kartus brangiau nei rinkos kaina, t.y., apie +300 mln, ir ką? Šitų net grąžinti po 15 metų nežada, sorry, biznio klaida.
Gentviliukas bando visus įmanomus automobilių, vandens, statybų apmokestinimo variantus, kai kas praeina, kai kas ne.
Nekilnojamo turto mokestis reiškia kad teks dar kartą išsipirkti turimą namą ar butą.
Apie visuomenę purtančius moralinius dalykus nebekalbu.
Bijoti reikia. Vyriausybės ir TS-LKD. Rinkimuose jie bus nušluoti, bet ką gali žinoti, ką gali gaištantis plėšrūnas.