Kristina VALYTĖ
Sakykit, kų noriat, bat savi namėliai mėliausi. Svečiuos tau golia pėrnakvotėn minkščiausius, švariausius ir mundriausius potalus pataisyt, ale nebus tėp kėp namė. Nu, ne tas bimbimas, ir gotava.
Dvi dienas išlakus buvau, tai mono šitas patirta. Grįžus vinzliukus tik kampan ir dribau savo sopkėlan išgulaton. Mėgojau gol pusį dėnos kėp išromyta. Kitas sakyt, ko neišmatu, visa išsiduobus, vietom sprandžinos išlindį. O mon kėp tik tos dobas ir trūko.
Prasipaipalojus kaimėlin išėjau paskėminėtų, kas gero, kėp kų. Kaimynų sustikau, runkoj našas tiulponų pridroskys, gi Stasinas. Tatulyta jo Stasia, ir kaimynystaj toliau Stasys gyvana.
No sano tan kiemi vyriška linija toki. Jo tavas buvo Stasys, senėlio argi Stasiaus būta, proanūkis jėgu būt zėnkis, gol ar būt Stasiukas. Toki mada pas mum kaimi, vyrai vyram kvietkus dovanoja, ir normalus doiktas, niekas nesišaipo. Suveina visi unt kėlio kaimynai paskalbatėn, kėp koks susirinkimas.
Šiokart pro šolį aidama vienu ausi nugirdau, kad ruošias „Belarūso“ variklį keistėn, tai raik manyt, kad tan kiemi, katran keitimas nusmoto, bus didžiausia švinta.
Vyram, kė pamisliju, paprasčiau unt žėmas gyvintė. Suspyko, gol ti bant kiek pasistumda, po cigarėtį sukūrijo, runkų paspauda ir vėl zgada.
Nu, moterys kėp susipyks, tai kėp gyvotas, už akių piš piš piš tiktai, kad tik įkųstėn. Kėp bobuta unt senėlio, jau pinkiolik matų nebar, do ir dabar durnium tabavadina, kom gėrų masmalį už tvorto užukasa. O kad jinai papykus iš kolvas ištįsus šnypštokų sodžialkon įmata, tai tėp raikėjo. Nabošnykų ar tu tėp tūliok, ar anėp, jom vėnodai.
Smagu ir gėra, kad mūsų kaimėlis do nenusbaigįs. Koksai žmogėlis miršta, tai dyka gryčia ilgai neužsibūna.
Manuo, dujei ir stovia nematyta mašinala kiemi, žolytį pjauna, statybinių mėdžiagų privažta, remontai, visa. Kėp kaimynas soko, privažiovo nešukuotgalvių, būk tai nematytų. Bat gol tėp geriau, kų bakūžės iškultom šibom, nulakusiais šiperiais, kiečiais apaugį riogsot.
Gol ir neba toks mūsų kaimas, kad baigiam sumėsčionėt. Šunis vedžiojam už pavadėlių, karvių nebalaikom, bulbų augint nebaapsimoka, ogienių nebavardam. Bat gol ir gerai, kėp pažiūrėsi.
Kožnų dėn pravažiuoju pro sanų klatį, palei kėlių stovinčių, stogi vėnoj vietoj skyla didžiausia kvadratina šviečia.
Jėgum nėrai nuotaikos, pamisliju, kėk to kiauryma baisi stovas, o jėgu nuotaika gera, tai mon to skyla kėp lungas atrodžia ir tokios mislys šviesios ataina, kad viskas bus gerai.
dar | 2023-06-21
|
Žinoma, taip kupiškėnai kalbėjo XX a. ir seniau, dabar kupiškėnų tarmę smarkiai veikia ne tik literatūrinė kalba, sklindanti iš žiniasklaidos priemonių, bet ir gretimos panevėžiškių bei uteniškių tarmės. Keičiasi ir kitos rytų aukštaičių tarmės-skaičiau,kad anykštėnai beveik neberotininkuoja ( vietoje kirčiuoto a nebesako o- rotas- ratas), o kupiškėnai ,matyt, praranda dadininkavimą ( vietoje kirčiuot ė nebesako a- dada- dėda-dėdė.)
dar pora | 2023-06-12
|
Manuo- manō ( vanduo- undō), pažiūrėsi- pažiūrasi.
patikslinimai | 2023-06-11
|
Kaimas- koimas, karvių- korvių, kvadratina- keturkampa, ogiena-zapta, pavadėlių-pavadalių, dvi- dvijei .