2024/11/22

 

LIETUVOJE BUS STEIGIAMA 18 KONTRMOBILUMO PRIEMONIŲ PARKŲ

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka

Kaimyninei Lenkijai pasienyje su Baltarusija ir Kaliningradu statant prieštankines užtvaras, Lietuvoje bus rengiami kontrmobilumo priemonių parkai, kuriuose bus laikomos ir, esant poreikiui, panaudojamos inžinerinės struktūros, skirtos priešo stabdymui.

„Bus kuriami kontrmobilumo priemonių parkai – tai vietos, kur bus sutelktos kontrmobilumo priemonės, fortifikacinės priemonės. Tai yra tie patys ežiai, įvairios kitos priešo galimą judėjimą ribojančios priemonės, fizinės priemonės. Jau yra planuojami pirkimai, jie yra daromi. Tose parkuose jos bus saugomos, o planuose gynybos mes turėsime aiškios erdvės kur jas reikės išstatyti, esant poreikiui“, – penktadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) inicijuotos diskusijos žurnalistams pranešė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Šalyje bus įkurta 18 objektų, skirtų laikyti ir saugoti kontrmobilumo priemones. Nors institucijos neatskleidžia konkrečių vietovių, L. Kasčiūnas patikino, kad parkai (kompaktiškos vietos, sandėliai) kursis savivaldybėse, esančiose arčiau šalies pasienio.

Pasak jo, šalies institucijų sudarytų planų, susijusių tiek su kontrmobilumo priemonių įsigijimu bei parkų kūrimu, įgyvendinimas turėtų trukti apie metus.

„Metų bėgyje, iki metų – tiek mums reikia laiko, kad kai kuriuos dalykus jau turėtume čia Lietuvoje ir galėtume atgrasyti priešą, pagal tas priemones modeliuoti mūsų gynybą“, – sakė  NSGK pirmininkas.

Parkų steigimui ir inžinerinėms priemonėms įsigyti reikės atseikėti 18 mln. eurų.

„Suma tikrai nėra didelė – tai 18 mln. eurų“, – aiškino jis.

„Nekalbu apie tokius dalykus kaip minos, jų įsigijimai – čia jau kariuomenės linija. Jie iki šiol tą darė. Dar daugiau resursų bus skirta artimoje ateityje, tikrai neužtruks tie pirkimai“, – pridūrė jis.

NSGK diskusijoje dalyvavo ir Vyriausybės Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jis nurodė, kad centras reguliuos ir užtikrins sklandų parkų įrengimą. Be to, atstovas patikino, kad minėtų kontrmobilumo priemonių parkų įrengimo darbai jau vyksta.

„Darbai prasidėję. Kas yra labai svarbu – svarbus ir kitų institucijų įsitraukimas, kalbant apie civilinį sektorių, kalbant apie visus inžinerinius sprendinius“, – žurnalistams sakė centro vadovas.

Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad reikalingi finansai parkų įrengimui ir priemonių pirkimui bus skiriami iš įvairių suinteresuotų institucijų biudžetų. Tačiau visą turtą valdys kariuomenė, pasak V. Vitkausko, geriausiai žinanti, kaip ir kada reiktų panaudoti fortifikacines priemones.

„Mes šioje vietoje dar susidėliosime ir pamatysime labai konkrečiai, kaip tos finansinės eilutės išsidėlioja. Bet pagrindinė mintis yra, kad tie dalykai, kurie yra reikalingi kariuomenei – galima šiek tiek prisidėti ir civiliniam sektoriui“, – aiškino V. Vitkauskas.

Kol kas nežada registruoti specialaus įstatymo dėl fortifikacijų rengimo

Inicijavęs diskusiją dėl fortifikacijų ir kontrmobilumo priemonių įrengimo šalies pasienyje, L. Kasčiūnas akcentavo, kad dėl pastarųjų sprendimų yra sutarę ir parlamentinės partijos. Jis neatmetė galimybės inicijuoti ir specialų įstatymą, įpareigojantį stiprinti valstybės sieną įvairiomis priešą stabdančiomis inžinerinėmis priemonėmis.

„Kol kas yra tik projektas, jis yra ant mano stalo, kol kas aš jo nesu registravęs – gal jo ir nereiks registruoti, jeigu išgirsime, kad mes turime labai konkretų planą“, – susitikimo pradžioje nurodė NSGK lyderis.

Visgi, išgirdęs atsakingų institucijų planus, politikas teigė, kad jau parašytas įstatymo projektas kol kas lieka stalčiuje – registruoti jo neketina. Tačiau politikas leido suprasti, kad brendęs teisės aktas paskatino institucijas ieškoti kompromiso.

„Įstatymo projektai labai dažnai paįvairina diskusiją, praplečia akiratį, leidžia visiems susėsti prie bendro stalo. Tą mes padarėme, šiandien išgirdome, kad planas yra – šiai minutei nemanau, kad reikalingas įstatymas. Bet jis gulės pas mane stalčiuje“, – pridūrė jis.

Siūlo įrengti mobilias inžinerines konstrukcijas, išnaudoti gamtines kliūtis

NSGK inicijuotos diskusijos metu savo asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis dalijosi buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius. Jis teigė, kad Lietuvos krašto apsaugos sistemai reikėtų svarstyti ne apie stacionarias, bet mobilias kontrmobilumo priemones.

„Karas Ukrainoje parodė (…), kad fortifikacinės priemonės vis dar yra efektyvios stabdant priešo pajėgas. Tokių inžinerinių konstrukcijų tikslas – stabdyti, blokuoti, nukreipti ir skaldyti priešo pajėgas bei jas kanalizuoti reikiama kryptimi – ten, kur galima įrengti priešo naikinimo vietas“, – diskusijos metu kalbėjo NSGK narys.

„Lietuvos atveju akcentuojamas poreikis ne stacionarių – kaip kažkas tai čia bandė argumentuoti, kad tai yra praeitis… Taip, aš nekalbu apie stacionarias, bet kalbu apie mobilių fortifikacijų (poreikį – ELTA) – tai tokios įrengtos fortifikacinės vietovės, kurias galima paruošti, pasigaminti ir įsigyti iš anksto. Daug ką mes galime patys pasigaminti, mūsų pramonė pakankamai pajėgi ir tos priemonės yra tikrai efektingos“, – aiškino jis.

Be to, buvęs kariškis ragino apsvarstyti ir išnaudoti išskirtines šalies gamtines aplinkybes, kuriomis galima sukurti natūralias kliūtis priešo kariuomenei.

„Lietuvoje apie 30 proc. mūsų teritorijos yra nepraeinamos – tai yra pelkės, miškai, vandens telkiniai ir t.t. Tas vietoves labai gražiai galima integruoti į gynybinius planus“, – pasakojo jis.

Visgi, A. Pocius pažymėjo, kad tokiems planams įgyvendinti Lietuva privalo apsirūpinti reikiamomis priemonėmis – kaupti pjaunančios vielos, vadinamosios koncertinos atsargas, prieštankinius ežius, minas, bangolaužių, statybinių blokų, sprogdinimo medžiagų ir pan. Pasak politiko, dalį šių priemonių galima pasigaminti ir Lietuvoje.

„Reikia visų pirma turėti priemones – jas reikia įsigyti iš anksto, o ne tada, kai priešas pajudės į mūsų teritoriją“, – pažymėjo jis.

V. Rakutis: reikia apgalvoti pagrindinių kelių ir Vilniaus gynybą

Konservatorius Valdas Rakutis antrino kolegai, teigdamas, jog priemonės, „kurias galima pastatyti per tam tikrą laiką pasirinktoje vietoje“, yra žymiai efektyvesnės.

„Kliūtys arba įtvirtinimai, kurie atsiranda – jie atsiranda ten, kur reikia ir atsiranda karo veiksmų metu arba prieš juos. Žinoma, atsižvelgiant į Lietuvos sienas, mums labai sunku įrengti bet kokias fortifikacines sistemas dėl mūsų sienos ilgio tiek su Baltarusija, tiek su Rusijos Federacija. Natūralu, kad reikia labai gerai pažiūrėti – kur reikia ją įrengti, kur nereikia“, – į diskusijos dalyvius kreipėsi NSGK narys.

Parlamentaras akcentavo, jog didelis dėmesys tyrėtų būti skiriamas ir pagrindinių kelių blokavimui bei sostinės gynybai.

„Reikia apgalvoti, kaip ginti pagrindinius kelius, kurie ir senais, ir šiais laikais bus naudojami kariuomenės judesiui. Tai ypatingai svarbu, galvojant apie Vilniaus gynimą, dėl to, kad Vilnius yra taip arti sienos, kad iš tikrųjų tas puolimo laikas yra labai trumpas“, – aiškino jis.

Galiausiai, V. Rakutis akcentavo, kad ruošiant ir įsigyjant kontrmobilumo priemones, labai svarbu subalansuoti finansinius klausimus – pirkti bei pasigaminti inžinerinius sprendimus kaip įmanoma pigiau, ne iš krašto apsaugos sistemos biudžeto.

„Tai neturi labai daug kainuoti, kad nesigautų taip, kad mūsų fortifikacinės priemonės įšaldytų mūsų karinį biudžetą ir neleistų mums išvystyti Lietuvos kariuomenės divizijos bei kitų svarbių projektų“, – pridūrė politikas.

ELTA primena, kad NSGK nariai dėl kontrmobilumo priemonių taikymo pradėjo diskusijas dar praėjusių metų vasarą. Tačiau, pasak L. Kasčiūno, nuo to laiko neatsirado jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų. Todėl komiteto lyderis iškėlė šį klausimą NSGK posėdyje bei užsiminė, jog Seimui gali reikėti priimti specialų įstatymą, numatantį kontrmobilumo priemonių įrengimo tvarką ir aplinkybes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokias iniciatyvas vertino rezervuotai. Jis leido suprasti, kad Lietuva kol kas nėra linkusi sekti Varšuvos pavyzdžiu. Visgi, politikas pažymėjo, kad KAM ir Lietuvos kariuomenė investuoja į fortifikacijų ir kontrmobilumo priemonių įsigijimą. Tačiau, pasak jo, sienos apsaugos stiprinimas yra ne politinio, bet karinio patarimo dalis

ELTA

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video