PAGAL SAVIVALDYBIŲ INDEKSĄ DEVINTI NUO GALO

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių 2022 metų indeksą pagal 2021 metų duomenis. Nuo 2011 m. sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse šiais metais dėmesys skiriamas savivaldybių finansiniam tvarumui ir investicinei aplinkai.

Aukščiausias vietas Lietuvos savivaldybių indekse užima tos savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių ir kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.

Lietuvos savivaldybių indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (6 savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės).

Į 2022 m. indekso vertinimus įtraukiami tokie rodikliai: savivaldybės skolos lygis, surenkamų savarankiškų pajamų dydis, vykdomų vidaus sandorių, materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų, verslo liudijimų ir statybos leidimų skaičius, grynosios gyventojų migracijos savivaldybėje rodikliai.

Tyrime remiamasi Finansų̨ ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.

Finansinis tvarumas ir investicinė aplinka

Pagal finansinį tvarumą ir investicinę aplinką Lietuvos savivaldybių indekse tarp šešių didžiųjų savivaldybių pirmauja Vilniaus savivaldybė, gavusi 75 balus iš 100 galimų. Panevėžio miestas liko paskutinėje šeštoje vietoje (40 balų).

Tarp 54 mažųjų savivaldybių pirmauja Neringos savivaldybė (80 balų) ir Palangos miesto savivaldybė (78 balai).

Kupiškio rajono savivaldybė pagal šį rodiklį gavo 37 balus ir su keliomis kitomis savivaldybėmis dalijasi 45–48 vieta. Panevėžio apskrityje tik Biržų r. savivaldybė (36 balai ir 49–50 vieta) buvo šiuo atžvilgiu įvertinta prasčiau nei kupiškėnai.

Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai parodo, kokia yra kiekvienos savivaldybės finansinė padėtis, ir padeda atkreipti dėmesį į kylančias rizikas.

Skolos lygiai, artėjantys prie fiskalinės drausmės įstatyme nustatytų ribų, lankstesnio skolinimosi galimybės, stipri priklausomybė nuo valstybės skiriamų dotacijų, krentantys investicijų dydžiai – reiškiniai, kurie verčia kvestionuoti savivaldybės biudžeto tvarumą ir jo valdymo principus.

Todėl politikos formuotojams indeksas gali pasitarnauti ieškant geriausių sprendimų finansų tvarumui užtikrinti.

Plačiau skaitykite vasario 28 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF