Ilgai buvo kartojama socialinė reklama apie vaiką, kurio tėvai išsiskyrė, bet jį myli ir jis yra laimingas. Norai suprantami – pasiekti vaiko sąmonę. Vis dėlto gal labiau paprotinti suaugusiuosius. Bet man kvepia saviapgaule ir kelia graudulį. Noriu užsikimšti ausis. Vaikas visada nori kartu gyventi su abiem tėvais ir jaučia nuoskaudą, kai tėvai išsiskiria. Žinoma, būna ir patologiškų atvejų, kai skyrybos geriausia išeitis. Bet ta reklama ne apie tai.
Pastarosiomis dienomis tokios reklamos nebegirdžiu. Ji truputį pakoreguota. Dabar vaikutis tėvus ragina taikiai išsiskirti, nes barniai žaloja jo psichinę sveikatą. Apie neva laimę nebekalbama. Tik vėl kažkaip ir antroji formuluotė dirbtinė. Mažo vaiko lūpose žodžiai „psichinė sveikata“ skamba keistokai. Vaiku reklamos kūrėjai manipuliuoja siekdami kilnių tikslų. Nežinau, ar tai gerai ir ką geresnio būtų galima sugalvoti, kad žmonės pakliuvę į tokią situaciją elgtųsi racionaliai, jautriai. Nežinau, kaip subtiliau būtų galima jų dėmesį atkreipti į vaiką. Kita vertus, manau, kad suaugusieji puikiai supranta, ko nereikėtų daryti, kad kuo mažiau per skyrybas kentėtų jų vaikai. Tik per save ne visi gali perlipti, egoizmą nugalėti ir nuoskaudas užgniaužti.
Kitas dalykas, man sukėlęs nuostabą ir neigiamų emocijų, buvo nugirsta Vilniaus mero žinia, kad šių metų Kalėdų eglutė bus gerokai brangesnė nei pernai. Iš pradžių pamaniau, kad meras gal išprotėjo, kelia puotą maro metu. Visi aplinkui šaukia apie sunkmetį, vos ne badą, net vidurinioji klasė jau pasirengusi prašyti valdžios kompensacijų už šildymą, o čia va tūkstančių tūkstančiai eglutės blizgučiams. Gal mes ko nežinome?
Taigi gerai pagalvojusi, pasiklausiusi įvairių argumentu, visgi manau, kad sostinės eglutė tebūna gražiausia, kaip simbolis, kad švenčiame gyvenimą kas benutiktų, kad Putinas tikrai neturi jokių galių pavogti iš mūsų Kalėdų. Per akis jau buvo ponios Koronos! Gal ją išgražinti pavyks ir be tokių didelių pinigų, kaip buvo deklaruojama? Tegul bus nuostabios šventinę nuotaiką kuriančios visų šalies miestų eglutės. Manau, neliūdėsime per daug, jei jos per visą naktį nespindės. Svarbiausia, kad jos būtų! Jei savo namuose kas jos įžiebti negalės, tai miesto aikštėse stovinčios puošnios Kalėdų eglutės ir tokiems žmonėms paguodos gal suteiks, nuotaiką pakels.
Ne bėda, kad jas šiemet žadama vėliau įžiebti ir anksčiau užgesinti, nupuošti. Sugrįš senosios tradicijos. Gal tas šventines akimirkas prispausti sunkmečio labiau branginsime, giliau išgyvensime. Šaipydavomės, kad Kalėdos pastaraisiais metais prasideda tuoj po Vėlinių.
