Gyventojus vis labiau puola gražios aplinkos bacila. Jei tik savo kiemą susitvarko vienas gyventojas, tai po metų, žiūrėk, stengiasi neatsilikti ir jo kaimynas. Todėl landšafto dizainerių jau pilni mūsų rajono kampeliai. Vieną tokių grožio mėgėjų – ūkininką Andrių Šatą, sutikome Alizavoje. Jis su žmona ir šį pavasarį bandė praturtinti savo kiemą nauju, iš akmenų grįstu stovu gėlėms, svarstė, kur dar trūksta kokio augalėlio.
Pradėjo neseniai
Andriaus Šato ir jo žmonos Laimutės sodybą radome Alizavos pakraštyje. Šią 20 arų tvarkingą ir įdomiai suplanuotą vietą pastebėjo ir gražiausių mūsų rajono sodybų rinkėjai.
Tačiau diplomą už kuriamą namų grožį Šatai kol kas gavo tik iš savo miestelio bendruomenės. Pasak sodybos šeimininko, jo akims vis dar kažko trūksta. Nors pabaigos, anot jo, ko gero, tokiuose darbuose ir nebūna – vis kas nors keičiasi, nusibosta.
Alizavos pakraštyje stovinčiame name A. Šatas su savo šeima gyvena jau nuo1979 metų, bet ją rimtai tvarkyti pradėjo tik prieš keletą metų, kai atėjo sodybų gražinimo mada.
Idėjų kuriant savo kiemo landšaftą vyras teigė ieškojęs žiūrėdamas į kitas gražiai tvarkomas sodybas.
Padeda dukra
Bene labiausiai šeimininkas mėgsta statinius iš akmens. Jų ūkininkas randa savo laukuose: „Akmenų man dar netrūksta – jų randu laukuose. Turime čia Alizavoje vieną tokį meistrą, kuris moka iš jų mūryti, tai vis ir prašau kai ką padaryti. Štai dabar mūrijame didžiulį vazoną gėlėms.“
Jo kieme iš akmenų sumūrytas židinys, netikras malūnėlis, dekoratyvinės tvorelės ir net būda šuniui.
Nors akmuo – šalta medžiaga kūrybai, ją vasarą sušildo pražystantys gėlynai ir visžaliai spygliuočiai. Pastaruosius augalus pats A. Šatas labiausiai mėgsta.
Anot jo, tai ir nepigus grožis. Medelius ir krūmelius šeima perka turguose rinkdamasi, kuris labiausiai dera prie jų sodybos stiliaus.
„Jau turime nemažai spygliuočių, bet mūsų paskaičiavimu, dar reikėtų bent dvidešimties. Tačiau tai nepigus malonumas – vienas medelis kainuoja šimtus litų“, – sakė A. Šatas.
Alizaviečių planuose sodybą dar papuošti nedideliu tvenkinėliu ir kalneliu su akmenimis ir gėlynais.
Visą šį grožį sutuoktiniai tvarkosi patys. Darbo didelį gyvulių ūkį prižiūrintiems Šatams tikrai netrūksta, todėl jiems dažnai padeda iš Vilniaus kas savaitgalį grįžtanti dukra. Ši, pasak tėvų, nebijo kaimo darbų ir mielai suleidžia rankas į žemę.
A. ir L. Šatai dar turi sūnų. Jis gyvena Anglijoje ir retai atvažiuoja pas tėvus. O ir šie dėl ūkio darbų negali aplankyti savo emigravusio vaiko ir dar mažytės anūkės.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ