Praėjusį ketvirtadienį į Kupiškio kultūros centro vitražų salę rinkosi žmonės, puoselėjantys mūsų kraštą. Tradiciškai svarbiausius šių metų darbus visuomenei pristatė Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyrius. Buvo apdovanoti gražiausių rajono sodybų šeimininkai.
Kalbėdamas šios draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Rimantas Jocius priminė, kad jiems šie metai buvo neeiliniai. Paminėta vieno iš Lietuvai pagražinti draugijos kūrėjų, mūsų kraštiečio Povilo Matulionio gimimo150 metų sukaktis. Buvo toliau tvarkomas Kupos slėnis, talkinta sodinant Lėvens parką, ąžuolyną prie Kupiškio piliakalnio, tvarkant aplinką kitose rajono vietose. Draugijos nariai prisidėjo rengiant Mindaugo karūnavimo ir Rudens lygiadienio šventes ant Stirniškių piliakalnio. Šiemet bandyta ir ant Papilių piliakalnio švęsti. Tik kol kas labai nedaug žmonių čia susirinko. Reikia tikėtis, kad šis piliakalnis taip pat taps rajono žmonėms mėgstama prasmingų susibūrimų vieta.
R. Jocius pabrėžė, kad draugijos narių ir ateityje laukia daug naujų darbų. Antai dar visiškai neliesta teritorija tarp piliakalnio ir Lėvens upės. Ten irgi galėtų būti gražus parkas.
Rajono vyr. architektė Euchrida Sipavičienė papasakojo apie kartu su latviais įgyvendintą STELOS projektą. Rodydama skaidres komentavo, kas buvo nuveikta tvarkant už europines lėšas Kupiškio marių pakrantes, Uošvės liežuvio salą. „Viešai jau ne kartą apie šį projektą kalbėta, bet visgi dar yra žmonių, ir tarp šiandien čia atėjusių, kurie apie tai plačiau nieko nėra girdėję“, – sakė projekto pristatytoja.
Renginyje dalyvavo kaunietis kraštotvarkos architektas Steponas Maculevičius – „Kupiškio parko 88“ sumanytojas bei Kupiškio marių pakrančių tvarkymo pradininkas. Jis pasidalijo to laikotarpio prisiminimais. Anot svečio, didelį įspūdį tuomet padarė pažintis su architektais Sipavičiais. Jų užsidegimas gražinti Kupiškio apylinkes lėmė ir S. Maculevičiaus pasiryžimą čia imtis kraštovaizdžio puoselėjimo darbų. „Parkas Uošvės liežuvyje projektuotas kaip kupiškėnų parkas. Pasiėmus telefonų knygutę buvo padarytas sąrašas visų įstaigų ir organizacijų, kurios turėjo ten pasodinti savo medelių. Netgi kunigai buvo į šį darbą įtraukti, nors tai nelabai patiko tuometiniam rajono komunistų partijos sekretoriui S. Tamošiūnui. Dendrologinio parko idėja buvo antrinė“, – sakė S. Maculevičius. – Fantastika – ką šiandien pamačiau. Lenkiuosi žemai žmonėms, kurie visa sukūrė. Darbas atliktas labai kvalifikuotai ir gerai. Gaila, bet viena idėja prarasta – dviračio taku (20 km pirmyn ir tiek pat atgal) apjuosti visas marias. Žmogus paplauktų valtele, pavažiuotų dviračiu – būtų kas veikti ir nenuobodu. Deja, galimybės sujungti dviračio taką nebėra, bet jo fragmentus reikėtų išsaugoti. Aš norėčiau ir pačiame salos parke jau kai ką apgenėti, nugnaibyti.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ