Kalėdiniu laikotarpiu į Lietuvą trumpų atostogų kasmet grįžta po įvairias pasaulio šalis išsibarstę emigrantai. Šventės – puiki proga susitikti su čia likusiais artimaisiais. „Iš kiekvieno Salamiesčio kiemo yra bent po vieną gyventoją, ragavusį emigranto duonos“, – kalbėjo Salamiesčio bendruomenės pirmininkas Virgilijus Bernotas, tarpušvenčiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų bendruomenės narius pakvietęs į „Emigrantų popietę“.
Tarp emigrantų daugiausia – vyrai
Praėjusį šeštadienį Salamiesčio bendruomenės namuose pasidalyti mintimis apie darbus, kasdienybę ir gyvenimą svečiose šalyse susirinko nedidelis būrelis šio krašto žmonių. Pasikalbėti buvo apie ką. Emigracijos mastai Lietuvoje – didžiuliai. Džiugu bent tai, kad daugelis salamiestėnų kalba ir mąsto apie grįžimą atgal į gimtinę.
Kiekvieno emigranto istorija skirtinga, tačiau visus vienija vienas dalykas – geresnio gyvenimo paieškos.
Vidas Kubiliūnas emigranto duonos paragavo daugiau nei prieš septynerius metus. „Pirmiausiai buvau išvykęs į Angliją, dirbau fabrike, pablogėjus ekonominei padėčiai šioje šalyje, ieškojau kur geriau, išvykau padirbėti į Norvegiją“, – pasakojo vyras. Norvegų firmoje šiuo metu dirbantis V. Kubiliūnas sakė, kad jis atlieka geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbus. „Mano darbas – ant ratų, važinėjame po visą pietinę Norvegiją“, – kalbėjo emigrantas.
Lietuvoje vyro laukia šeima, tačiau kurį laiką V. Kubiliūnas dar planuoja dirbti Norvegijoje. „Iki pensijos padirbėsiu. Nesigailiu išvykęs, nors darbas sunkus. Mano kaimelis man labai patinka, senatvėje tikrai grįšiu“, – tvirtino salamiestėnas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurga BANIONIENĖ