Autorės nuotrauka
Tebesitęsia svarstymai, kaip reikėtų apmokestinti rajono įmones ir įstaigas už atliekų išvežimą ir tvarkymą. Pasitarti šiuo klausimu gegužės 14 d. Savivaldybės administracija pakvietė ir rajono Tarybos atstovus. Mat kovo 29 d. vykusiame rajono Tarybos posėdyje klausimas „Dėl Kupiškio r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ buvo atidėtas. Kai kurie Tarybos nariai tuomet sakė, kad beveik nieko negirdėję apie komisijos, parengusios šį klausimą, darbą. Jų netenkino jos nustatyti įmonėms ir įstaigoms tos rinkliavos kriterijai ir dydžiai.
Rėmėsi kitų praktika
Rajono meras Jonas Jarutis susirinkusiesiems priminė, kad buvo svarstyta, ar įmones ir įstaigas apmokestinti pagal jų darbuotojų skaičių, ar pagal – turimą plotą. Buvo pasiremta Alytaus, Kauno apskričių praktika ir nutarta rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą dydį juridiniams asmenims nustatyti pagal plotą. Surinkti duomenys apie jų turimas patalpas, sudaryta vietinės rinkliavos dydžio lentelė. Joje nekilnojamas turtas suskirstytas į 16 kategorijų ir nustatytas kiekvienai jų mokestis (1 mėn./100 kv. m). Pavyzdžiui, gamybinėms patalpoms – 16 Lt už 100 kv. m, administracinėms patalpoms – 13 Lt, kultūros – 4 Lt, mokslo – 7 Lt ir t. t. Peržiūrėti atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą tvarką su įmonėmis ir įstaigomis prireikė dėl to, kad ne visos, net ir tos, kurios turi sudariusios atliekų išvežimo sutartį, už šią paslaugą susimoka ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ patiria nuostolį.
Pasak UAB „Kupiškio komunalininkas“ vyr. buhalterės Algimantos Jablonskienės, iš maždaug 700 rajono įmonių sutartis yra sudariusios 250. Iš pastarųjų apie 50 įmonių, galima sakyti, beveik nesinaudoja atliekų išvežimo paslauga, nes per metus jų teišveža apie 1 kub. m. Per 90 proc. gyventojų už šią paslaugą atsiskaito. Atliekų rajone išvežama daugiau, nei Savivaldybė surenka rinkliavos. Jų išvežimui finansuoti stinga apie 200 tūkst. litų. Tas šiukšles, nemokantys už paslaugą, matyt, palieka daugiabučių ar kaimo bendruose konteineriuose. Šios bendrovės direktorius Rimantas Stundys pridūrė, kad sutarčių nesudariusios įmonės ne kartą buvo raginamos sutartis pasirašyti, siųstas joms ne vienas raštas tuo klausimu, bet į tai nereaguojama. Teisinių svertų tokias įmones paveikti kol kas nėra.
Siūlė palikti sutartis
Tarybos narys Valentinas Beinoris siūlė juridiniams asmenims palikti mokėjimą už šiukšlių išvežimą pagal sutartis, netaikyti jiems rinkliavos mokesčio. Antai mokant pagal turimą plotą UAB „Durpeta“ labai išauga mokestis. Ši įmonė tvarkingai kas mėnesį dabar sumoka 300 Lt, o pagal naująją tvarką jų mokestis išaugtų iki 1 400 Lt per mėnesį. Kodėl vieni turi mokėti už nemokančius? Įmonių, nenorinčių sudaryti tų sutarčių, apmokestinimo problemą išspręstų nuo kitų metų įsigaliosiantis Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame numatyta taikyti standartines sutartis. Kad teikianti paslaugas bendrovė nepatirtų didelių nuostolių, tose sutartyse privalo būti įrašyta paslaugos kaina ir numatyta galimybė ją indeksuoti, keičiantis paslaugos savikainai.
J. Jarutis laikėsi nuostatos, kad visgi yra geriau apmokestinti įmones pagal plotą. Juolab kad toks įdirbis yra, surinkti duomenys apie visą juridinių asmenų turimą nekilnojamąjį turtą rajone. Galbūt galima būtų peržiūrėti įkainius. Mokestis taikant rinkliavą labai išauga tik UAB „Durpeta“, o kitoms lieka panašus.
Savivaldybės teisininkė Vida Mičiūdienė klausė, ar būsime teisūs visuomenės akyse, jei už šiukšlių tvarkymą vieni mokės rinkliavą, o kiti pagal sutartis. Jai pritarė Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis ir R. Stundys, kurie teigė, kad rajono teritorijoje negalima taikyti dviejų atsiskaitymo už paslaugą būdų – rinkliavos ir sutarčių.
V. Beinoris laikėsi nuomonės, kad rinkliava galėtų būti taikoma visiems tik tada, jei realiai mokančios įmonės nepermokėtų už paslaugą.
Išeitis – metodikos keitimas?
Tarybos narys Povilas Gurklys pritarė kolegos nuomonei, siūlė peržiūrėti įmonėms taikomą apmokestinimo metodiką ir viskas būsią gerai. Antai „Durpetos“ kai kurie gamybiniai plotai galėtų būti išbraukti iš bendro patalpų ploto, kadangi šios įmonės gamybos atliekos nepatenka į šiukšlynus – sunaudoja patys, parduoda, utilizuoja, pavojingas atliekas patys rūšiuoja ir tvarko.
Tarybos narys Sigitas Kurklys siūlė kultūros, mokslo, sporto ir sveikatos įstaigoms taikyti vienodą įkainį. Iš dalies (be sveikatos įstaigų) šiam pasiūlymui pritarta.
Pasitarimo dalyviams kilo klausimų dėl garažų ir kolektyvinių sodų apmokestinimo, dėl teisinės atsakomybės taikymo tiems, kurie nemokės už atliekų išvežimo ir tvarkymo paslaugą.
Iki galo nesutarus visais svarstomais klausimais, pasitarimo dalyviai nutarė dar kartą susirinkti po savaitės ir toliau diskutuoti, kad Tarybos posėdžiui svarstyti būtų pateiktas visoms suinteresuotoms pusėms priimtinas mokesčio už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą būdas.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ