Vietinės rinkliavos mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mūsų rajone renkami jau antri metai. Gyventojams dėl jų vis dar kyla įvairių neaiškumų. Žmonėms nuotaiką itin gadina šūsnys pažymų, kurias kasmet reikia pristatyti norint išvengti šio mokesčio naštos kartu nebegyventiems šeimos nariams.
Kasmet pasižymi
„Mano dukra jau šešeri metai gyvena Vilniuje. Čia ištekėjo, augina vaikelį ir dirba valstybinėje įstaigoje. Tačiau ji privalo mokėti mokestį už atliekas, nes dukros deklaruota gyvenamoji vieta liko Kupiškyje. Persiregistruoti sostinėje ji neturi galimybių. Todėl kiekvienais metais aš turiu pristatyti pažymą bendrovei „Kupiškio komunalininkas“, kad dukra su mumis negyvena“, – apie savo rūpesčius „Kupiškėnų mintims“ pasakojo prisistatyti nepanorusi Adomynės kaimo gyventoja.
Moteris stebėjosi, kodėl rinkliavą administruojančiai įmonei nepakanka jos dukros darbo sutarties. Be to, anot pašnekovės, tokie reikalavimai stebina ir pačius darbdavius.
„Mūsų rajone žmonės, kaip kokie nedori piliečiai, turi pristatyti pažymas kiekvienais metais. Jei to nepadarysi, mokėsi mokesčius už tuos, kurie net negyvena Kupiškyje“, – piktinosi pašnekovė.
Darbo sutartis – neužtikrina
Apie tokius nuogąstavimus išgirdęs bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ direktorius Rimantas Stundys teigė, kad visa atleidimo nuo rinkliavos sistema išdėstyta rinkliavos nuostatuose, patvirtintuose Kupiškio rajono Tarybos. Šiuose dokumentuose, pasak vadovo, nurodyta, kokias ir iš kur privaloma pristatyti pažymas.
„Taigi, viskas daroma taip, kaip parašyta nuostatuose. O žmoniškai kalbant, kažkodėl niekas negalvoja, kad išvykusieji juk taip pat šiukšlina Vilniuje ar kur kitur. Tik ten tokio mokesčio nemoka (moka patalpų savininkas nuo jam priklausančio ploto)“, – kalbėjo R. Stundys.
O darbo sutartis, anot jo, netinka, nes jos paprastai taip pat būna terminuotos – taigi būtų tokių pat problemų jai pasibaigus. Be to, direktoriaus teigimu, darbo sutartis neužtikrina, kad žmogus nepaliko darbovietės ir negrįžo į Kupiškį.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ