Iki 2015 metų 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų turėtų pasiekti centralizuotas vandentiekis. Mūsų rajone tokias paslaugas, be Kupiškio miesto, kol kas gauna 12 gyvenviečių. Kituose kaimuose vandentiekį tvarko patys gyventojai, tik jiems ši našta – dažnai per sunki: jie neturi jokių galių išreikalauti pinigų iš skolininkų ir nepajėgia susiremontuoti pasenusių vamzdynų.
Privalės centralizuoti
Tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros strategijoje įtvirtintas siekis, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. 95 proc. savivaldybių gyventojų būtų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Mūsų rajone jas turėtų teikti bendrovės „Kupiškio vandenys“ ir „Kupiškio komunalininkas“.
Kupiškyje, Subačiuje ir didesnėse gyvenvietėse ši norma pasiekta, tačiau mažesniuose kaimuose ir sodinininkų bendrijose gyventojai geriamuoju vandeniu dažniausiai apsirūpina iš šulinių, o nuotekas leidžia į išgriebimo duobes.
Su atgyvenusia, dar nuo sovietinių laikų likusia vandentiekio bei nuotekų sistema vargsta ir bendruomenės. Šios iš privačių asmenų perėmusios bokštus nepajėgia tinkamai jų suremontuoti ir sunkiai susikalba su nemokiais gyventojais.
Be tvarkos – nemokės
Keletas skolininkų kartina ramų Naivių kaimo gyvenimą. Čia gyvenanti Genė Kazlauskienė su sūnumi jau ne vieną dešimtmetį naudodamasi komunaliniais patogumais neišleido nė cento. Iš dalies galima pateisinti ir moterį – ji atsisako mokėti mokesčius už vandenį ir nuotekas, kai nėra visiškos tvarkos.
Dar praėjusią savaitę naivietė į „Kupiškėnų minčių“ redakciją užsuko nešina buteliu rudos spalvos vandens. Jį moteris pristatė net ir pačiam merui. Tačiau dėmesio dėl geriamojo vandens kokybės taip ir nesulaukė.
„Manimi niekas nenori tikėti, bet neretai iš savo vandens čiaupo sulaukiu tamsiai rudo ar pilkšvo vandens“, – piktinosi G. Kazlauskienė.
Be to, moterį erzina ir, anot jos, neskaidriai už vandenį ir nuotekas renkami mokesčiai: „Mokėti už paslaugas aš neatsisakyčiau, jei būtų viskas oficialu – o dabar nėra jokių sutarčių, jokių skaitiklių, o pinigus renka Naivių bendruomenė. Kur gyventojų mokesčiai nueina, nežinom – gal kam nors į kišenę nusėda.“
Pašnekovė pasakojo jau ne kartą sulaukusi spaudimo iš vietinių gyventojų, Skapiškio seniūnijos atstovų, vandentiekio specialistų ir net aplinkosaugininkų. Tačiau jiems G. Kazlauskienė tiesiog užtrenkia duris prieš nosį.
„Sulaukiu įvairių grasinimų. Bet ar turi tokie kaip Kupiškio rajono tarybos narys Juozas Žeimantas ar kiti oficialūs asmenys veržtis į mano kiemą ir reikalauti pinigų. Mokėsiu už vandenį tik tada, kai bus viskas normaliai sutvarkyta“, – nenusileido naivietė.
Trūksta galių
Konfliktų su G. Kazlauskiene neslėpė ir Naivių bendruomenės pirmininkė Genė Žilinskienė bei šio kaimo seniūnaitis Juozas Žeimantas. Jų nuomone, problemos nesibaigs, kol bendrovė „Kupiškio vandenys“ neperims jų vandentiekio.
„Kiekvienas kaimas turi savo užsispyrusį keistuolį. Taigi ši moteris kaip tik tokia ir yra. Ji nei už vandenį, nei už nuotekas nemoka jau daugybę metų. Jei ateini į kiemą su pranešimu dėl skolų, tai veja lauk arba kiša diktofoną po nosimi, – kalbėjo G. Žilinskienė.
Vandentiekį perėmusi Naivių bendruomenė turi ir daugiau tokių skolininkų, tačiau vienintelis išsigelbėjimas šioje kovoje – centralizuotas paslaugos teikimas. Pati bendruomenė nėra juridinis asmuo, todėl neturi jokių galių nei sutartis parengti, nei imtis sankcijų skoloms išieškoti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ