Jau rašėme, kad per Kalėdas policijos pareigūnai, ugniagesiai darbo beveik neturėjo. Paplušėti teko tik medikams, į kuriuos kreipėsi galūnes nušalę ir alkoholio padauginę asmenys.
Į šių pacientų tarpą prieš Kūčias ir po Kalėdų pateko šeima iš Subačiaus seniūnijos Miliūnų kaimo.
Palikti šalti
Varganą senolių trobelę Miliūnuose prieš Kūčias su lauktuvėmis buvo aplankę tolimi giminaičiai, gyvenantys kitame mūsų rajono pakraštyje. Tad šventės B. G., jos vyrui A. ir sūnui A. turėjo būti ne pačios liūdniausios. Tačiau viskas baigėsi kitaip. Gruodžio 24 d. sūnus dėl kojų pirštų sužeidimo ar nušalimo atsidūrė Kupiškio ligoninėje. Jo septyniasdešimtmečiai, beveik nevaikštantys tėvai liko šaltoje troboje vieni.
Gruodžio 27 d. juos aplankęs krikštasūnis rado leisgyvius, nukamuotus pragulų ir sustingusius nuo šalčio. Buvo iškviesti medikai. Pasak krikštasūnio, B. G. Panevėžio ligoninėje teko amputuoti iki kelio koją, o jos vyras A. G. gydomas Kupiškio ligoninėje. „Gyvenu Gindviliuose. Pas G. apsilankiau gal po pusmečio. Namai nekūrenti, išdaužytais langais. Viduje tvarka prastesnė nei tvarte. Abu senoliai beveik nevaikštantys. Senelis neturi vienos rankos. Jį sustingusį nukėliau nuo krosnies.
Mačiau, kad jiems buvo sriubos iš pakelių dubenyje įpilta. Tikriausiai, dukros lankytasi. Ji gyvena Lukonyse, už poros kilometrų, bet tėvai, matyt, reikalingi, kol turi pinigų. Iškviečiau seniūnijos socialinę darbuotoją, kad pasižiūrėtų, kokia čia padėtis“, – pasakojo krikštasūnis, pastaruoju metu lankantis nušalusius giminaičius ligoninėje ir besirūpinantis tolimesniu jų likimu.
Teisinasi
Subačiaus seniūnijos seniūnas Vidmantas Paliulis patvirtino, kad apie G. bėdas jiems pranešė jų krikštasūnis. Senoliai dėl pragulų buvo išvežti į ligoninę. Jie nėra vieniši. Su jais kartu gyvena sūnus, o duktė irgi netoliese, Lukonyse, įsikūrusi. Bėda tik, kad tiek G. sūnus, tiek dukra turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Sūnus praktiškai gyvena iš tėvų pensijos. Kai užeina daugiadienės, tai ir visos buities problemos paaštrėja. Pasak seniūno, nežinia, ar dukra žinojo, kad tėvai palikti vieni.
V. Paliulis nesutiko su G. artimųjų mestais priekaištais, kad seniūnija nesirūpina tvarka šios šeimos kieme, nekamšytais, išdaužytais langais, kad pas juos neužsuka socialinis darbuotojas. Anot seniūno, G. nėra vieniši, turi vaikų, anūkų, kurie galėtų senolių buitį ir aptvarkyti. Šiuo metu socialinė darbuotoja rūpinasi, kad taip ir būtų padaryta.
Seniūnijos socialinė darbuotoja Rima Ragauskienė atsisakė konkrečiau kalbėti apie šios šeimos bėdas. Pasak jos, pirmiausia yra rūpinamasi vienišais žmonėmis, o tik po to aplankomos ir socialinės rizikos šeimos, vykstama gavus pranešimą, kad kurioje nors šeimoje kas nors negerai. Absoliučiai aprėpti visas šeimas ir nuspėti, kurioje kas gali nutikti, neįmanoma. Nėra šeimų be dūmų.
Per gėrimą
Miliūnų bendruomenės pirmininkas Petras Makštelė sakė, kad į ligoninę išvažiuodamas sūnus kaimynų neprašęs pasirūpinti tėvais ar kokios kitokios pagalbos. Žinąs, jog G. prieš šventes buvo aplankę giminaičiai ir atvežę maisto. Ar šie jų kaimynai turi kuro, taip pat nežinąs.
Ne vienas Miliūnų apylinkių žmogus tvirtino, kad ši šeima iki nelaimių nusirito savo noru pasirinkusi tokį gyvenimo būdą. Ir senieji G. geriantys, ir jų sūnus bei dukra – lygiai taip pat. Gavus pensijas tuose namuose viskas pasibaigdavo bendromis išgertuvėmis. Pagelbėti jiems irgi sunku. Ta pagalba tik vienkartinė. Žmonės nedaro jokių išvadų. Antai berods pernai B. G. jau buvo nušalusi kojų pirštus. Taigi aplinkiniai nelabai ir suka galvą, ar iš namo kamino kasdien rūksta dūmai, ar ne. Jei išgyveno pernai, tai ištvers ir šiemet, matyt, pagalvoja ne vienas miliūnietis apie juos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ