2024/11/26

Į tėviškę sugrįžęs per šimtmečio jubiliejų su paroda

Baigiantis metams tarp renginių gausos praėjusį trečiadienį, gruodžio 22 d., neliko kupiškėnų nepastebėtas ir buvusio mūsų kraštiečio, dailininko Boleslovo Adomo Motuzos-Matuzevičiaus parodos, skirtos 100-osioms jo gimimo metinėms, atidarymas bei šios parodos katalogo „Nupieštas gyvenimas“ pristatymas Kupiškio kultūros centro fojė. Šį renginį organizavo Kupiškio etnografijos muziejaus kolektyvas.

Gyvenimo margumai

Susipažinti su talentingo mūsų kraštiečio kūryba buvo susirinkęs nemažas būrelis tautodailininkų, muziejaus, viešosios bibliotekos, kultūros centro darbuotojų ir kitų kupiškėnų, besidominčių rajono kultūriniu gyvenimu. Sulaukta ir B. A. Motuzos-Matuzevičiaus sūnaus, archeologijos profesoriaus Gedimino su žmona keramike Virginija bei trijų jų sūnų, dailininko anūkų, Vykinto, Laimio ir Algirdo.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė priminė parodos autoriaus biografiją. Dailininkas prieš šimtą metų gimė Rygoje iš Kupiškio krašto kilusių Kazimieros ir Zigmo Matuzevičių šeimoje. Jo mama garsėjo kaip pasakorė ir dainininkė bei didelė darbštuolė. Tėvas mokėjo laikrodininko ir juvelyro amatus, taisė muzikos instrumentus, jais grojo ir mokėjo šešias užsienio kalbas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jų šeima pasitraukė į Rusiją. Gyveno Samaroje. 1918 m. grįžo į Kupiškį. Apsistojo Zuntėje. Būsimasis menininkas mėgo dienas leisti prie Lėvens upės. Jau pradinėje mokykloje išryškėjo jo imlumas mokslams, muzikiniai gabumai, sugebėjimas piešti.

Baigęs Kupiškio progimnaziją B. A. Motuza įstojo į Kauno meno mokyklą. Tuo metu jis susižavėjo ir komunizmo idėjomis, su bendraminčiais jas skleidė po Lietuvą ir Kupiškį. Tačiau ši veikla atsisuko prieš jį patį – 1935 m. pakviestas į Maskvą mokytis, buvo suimtas ir įkalintas lageriuose Komijos šiaurėje. Tik ten dirbant patirta dubens kaulų trauma palengvino jo gyvenimą. Paaiškėjus, kad kalinys sugeba piešti, jam skirtas darbas piešti vaizdinės agitacijos stendus. Atsiradus laisvesnei minutei, B. A. Motuza-Matuzevičius ant autų, senų bylų piešdavo tundros gamtą, žmones.

Retas atvejis, bet po 10 m. paleistas iš lagerio dailininkas sugebėjo savo piešinius parsivežti į Lietuvą.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Grįžęs dėstė tuometiniame Vilniaus dailės institute, dirbo dailininku „Dailės“ kombinate. Buvo Vilniaus kraštotyros draugijos pirmininkas, mėgo keliauti po Lietuvą. 1985 m. jam buvo suteiktas Kupiškio rajono garbės piliečio vardas. Mirė 1991 m. lapkričio 11 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video