Po truputį rimsta per visą Europą nuvilnijusi Lietuvos ir Rusijos pasienio konflikto banga. Šimtai mūsų šalies vežėjų įstrigo Grebnevo bei Terechovo-Burački kontrolės punktuose, ir tik po dvi savaites trukusių derybų varginančias eiles palieka sąžiningų įmonių vilkikai. Iš didžiosios kaimynės nagų ištrūko ir Kupiškio vairuotojai.
Pasienyje ir kupiškėnai
Dvi Kupiškio rajono bendrovės savo kailiu patyrė priverstinį Rusijos įkalinimą Latvijos pasienyje. Beveik dvi savaites „Gilotos“ ir „Nodoros“ 14 vilkikų su nerimu laukė, kuo baigsis Lietuvos politikų derybos už jų „laisvę“.
Galiausiai Rusijai prabilus apie daugybinius mūsų vežėjų pažeidimus pasienyje, Lietuva suskubo pateikti „juodąjį“ nesąžiningų įmonių sąrašą. Laimei, mūsiškiai į jį nepateko. Ir jau savaitgalį punktus paliko paskutiniai Kupiškio vilkikai.
„Kupiškėnų mintys“ su mūsų rajono vežėjų bendrovių vadovais kalbėjosi prieš „išlaisvinimą“ ir po jo.
Praėjusį trečiadienį savo bendrovės vairuotojų nerimastingai laukė „Gilotos“ direktorius ir Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Gintautas Mockus. Latvijos-Rusijos pasienyje tuomet buvo įstrigę aštuoni jo darbuotojai: penki laukė įvažiuojant, trys grįžtant.
„Kartu su visos šalies vairuotojais stovime ir mes, per dieną tepasislenkam per šimtą metrų. Konflikto Rusijos ir Lietuvos pasienyje politiniu įvardinti nedrįstu – neturime konkrečių įrodymų. Tačiau tai, kad mūsų valstybės vairuotojai diskriminuojami, rodo pati situacija“,- beveik prieš savaitę kalbėjo G. Mockus.
Bendrovei – nuostoliai
Nors spaudoje buvo rašoma, kad lietuviai įkalinti savo vilkikuose kentė badą, kupiškėnai, pasak pašnekovo, buvo kantresni: „Nei jie dingę, nei pagrobti – toks tolimųjų reisų vairuotojų kasdienis darbas. Šios profesijos žmonės visuomet pasirengę tolimoms kelionėms – jie išvyksta ne kelioms valandoms, o pasienyje beveik visada prastovi vieną – dvi paras“, – dėl savo darbuotojų komforto ne itin būgštavo direktorius.
Didesnį nerimą G. Mockui kėlė tarpvalstybinio konflikto padariniai jo vadovaujamai bendrovei. Jau dabar vadovas su baime skaičiuoja pirmuosius nuostolius: nuo darbo grafiko „nuklydusiais“ kupiškėnais nebepasitiki partneriai: „Mes prarandame savo įdirbį, rinkas ir užsakovų pasitikėjimą“.
Šie, pasak pašnekovo, nors ir suprato nepavydėtiną lietuvių padėtį, tačiau laikas, anot jo, verslo pasaulyje – svarbiausias kriterijus.
Įtaria politinius žaidimus
„Ir aš pats, ir Kupiškio valdžia šiame konflikte – bejėgiai. Ir Lietuvoje turbūt tik kokie du asmenys tėra, kurie gali susitarti su Rusija. Tačiau kai viskas baigsis, tuomet, matyt, ir galėsime spręsti, kokio lygio ši problema buvo“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ