Sekmadienį Salamiesčio evangelikai reformatai šventė ne tik Švenčiausiosios Trejybės, bet ir Kapų šventę. Nors šios tikėjimo konfesijos atstovai šalia krikščionių gyvena jau ne vieną šimtmetį, mūsų žinios apie jų tradicijas ir papročius labai menkos.
Istorija ir valdymas
Evangelikai reformatai yra evangelikų (protestantų) šakos krikščionys šalia kitų dviejų didžiausių krikščioniškų išpažinimo šakų – katalikų ir stačiatikių.
Lietuvoje XVI – XVII a. reformatų Bažnyčia buvo viena iš trijų dominuojančių išpažinimų. Žymiausi Lietuvos reformatų politiniai vadovai – kunigaikščių Radvilų dinastija.
Šiuo metu evangelikai reformatai sudaro apie 0,2% visų Lietuvos gyventojų. Didžioji jų dalis gyvena buvusioje Biržų-Dubingių kunigaikštystėje – Radvilų valdose, Biržų krašte (sudaro apie 8% visų vietos gyventojų) ir Vilniuje.
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios parapijos savivaldą apibrėžia Sinodo priimti parapijų nuostatai. Parapijos yra skirstomos į mažas iki 200 parapijiečių ir didesnes. Mažos parapijos turi tik Valdybas, kurios atlieka sprendžiamąją ir iš dalies vykdomąją funkcijas. Didesnės parapijos turi seniūnų Tarybas – sprendžiamąją instituciją, o vykdomąją funkciją atlieka tik Valdybos. Parapijos yra atstovaujamos parapijas aptarnaujančių, Sinodo paskirtų dvasininkų, kurie dirba kartu su parapijų Valdybomis ir Tarybomis. Jas atstovauja jų pirmininkai arba vyresnieji seniūnai.
Į tikėjimą – pamažu
„Nors šeimoje, kurioje gimiau ir augau, buvo evangelikų reformatų, niekas jėga į šį tikėjimą manęs nevedė. Vaikystėje bažnyčios nelankiau, nes tai buvo tuo metu, kai persekioti bet kurios tikėjimo konfesijos atstovai. Tėvelis buvo kurčias, mama retkarčiais eidavo į bažnyčią, močiutė taip pat viešai nedeklaravo tikėjimo, bet, manau, širdies gilumoje ji buvo giliai tikinti. Mane, dar mažą vaiką, labai domindavo, ką ten močiutė kalba, todėl pro praviras duris vis paslapčia klausydavausi. Vėliau atėjo laikas, kai atsirado poreikis žinoti, kokios yra mano tėvų ir senelių tikėjimo šaknys. Krikštijausi ir konfirmavausi kartu su sūnumi 2004 metais Papilio evangelikų reformatų bažnyčioje, – pasakojo Lietuvos evangelikų reformatų Salamiesčio parapijos pirmininkė ir laikinai einanti Sinodo Kolegijos prezidento pareigas Dalia Liaukevičienė. – Evangelikai reformatai pripažįsta ne septynis, o du Sakramentus – Krikšto ir Švenčiausiosios Vakarienės, nes mūsų tikėjimas remiasi Šventuoju Raštu ir nepriima nieko, ko ten nėra parašyta“.
Pripažįsta meną, bet negarbina paveikslų
„Mūsų bažnyčioje nerasite prabangos ir Dievo ar šventųjų paveikslų – čia meldžiamės Dievui, o ne jo atvaizdui. Juk ir Biblijoje uždrausta melstis per šventuosius. Tikėjimą išpažįstame tiesiogiai, o ne per kitus. Senovėje paveikslai turėjo reikšmę, kai žmonės buvo neraštingi, o reformatai labai daug prisidėjo prie švietimo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ